Sąskaitos už šilumą gali „kandžiotis“ net ir šildantis biokuru

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
Šilumos tiekėjai mėgsta kartoti – sąskaitas už šilumą sumažins tik renovuoti daugiabučiai ir brangias rusiškas dujas pakeisiantis pigesnis lietuviškas biokuras. Tačiau Biržų gyventojai gali paliudyti, kad vien biokuras nieko neišsprendžia. Šiame Šiaurės Lietuvos mieste deginant biokurą pagaminama net apie 80 proc. šilumos, tačiau biržiečiai moka vieną didžiausių šilumos kainų šalyje.

Šiuo metu pigiausiai už šilumą moka Molėtų (20,19 ct/kWh) ir Tauragės (20,61 ct/kWh) gyventojai. Šiuose miestuose šiluma gaminama naudojant biokurą, o katilinės įrengtos pasinaudojus Europos Sąjungos parama.

Brangina investicijos į ūkį

Tuo tarpu Biržuose, kur apie 80 proc. šilumos taip pat pagaminama deginant biokurą, vienos kilovatvalandės kaina siekia net 33,81 ct. Biržiečiai užima šeštą vietą tarp mokančių brangiausiai už šildymą Lietuvoje.

Paradoksalu – deginamas pigus kuras, o mokama itin brangiai. Anot rajono merės Irutės Varzienės, ateidami į valdžią naujosios tarybos nariai prieš metus buvo pasiryžę kalnus nuversti siekdami sumažinti šilumos kainą, tačiau tai pasirodė kur kas sudėtingesnė užduotis, nei jiems atrodė.

„Į bendrą kainą įskaičiuojamos ir investicijos. Mūsų šilumos trasos gana ilgos, be to, kaip aiškina „Litesko“ (Biržų šilumos ūkį nuomojasi ši didžiausiai Europoje energetikos paslaugų kompanijų grupei „Dalkia“ priklausanti bendrovė – aut.past.), perėmus jos buvo avarinės būklės, teko daug investuoti. Visa tai ir lėmė aukštą šilumos energijos kainą. Tai labai skaudi tema“, – neslėpė Biržų vadovė.

Greitų sprendimų nėra

Merė pasakojo susitikusi su „Litesko“ komercijos direktoriumi Rimantu Germanu ir supratusi: greitų sprendimų nėra, dabar reikia bent jau pasiekti, kad kaina nedidėtų. „Katilinė yra strategiškai labai nepatogioje vietoje, jeigu naudotume ne granules, o, tarkim, medienos skiedras, jų net nebūtų kur sandėliuoti“, – kalbėjo I.Varzienė.

Savivaldybė pasiryžusi atlikti auditą. Tačiau jau dabar yra žinoma, kad miestui reikalingas naujas, modernus katilas, būtina pagaliau pradėti daugiabučių namų renovaciją, šilumos suvartojimą reguliuoti kiekviename name. Tačiau tam reikia ir didelių investicijų, ir dialogo su gyventojais.

Prancūzijos bendrovė „Dalkia“ siūlo Vilniuje investuoti pusę milijardo litų ir pastatyti biokuro katilinę. Esą tokiu būdu šilumos kainą vilniečiams pavyktų sumažinti 20 proc. Už šios žiemos vasarį sunaudotos šilumos kilovatvalandę Vilniaus gyventojams teks mokėti 29,87 ct.

Vilniuje būtų kitaip?

Tačiau kol kas nėra aišku, ar tikrai ta katilinė bus pastatyta ir kiek tuo metu kainuos biokuras, tad nėra iki galo aišku ir kiek kainuos šilumos energija. Anot ne vienerius metus Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotoju dirbančio sostinės tarybos nario Kęstučio Nėniaus, svarstymai, ar tikrai pradėjus deginti biokurą sumažės šilumos kaina, turi pagrindo. Tai esą didelės investicijos, o šiluma atpigtų tuoj pat nebent tokiu atveju, jeigu biokuro katilinės įrengimą paremtų valstybė arba ES.

„Sunku iš karto sumažinti šilumos kainą. Nors biokuras ir pigesnis už dujas, bet į galutinę kainą įtraukiamos ir investicijos, reikalingos sukurti naują turtą – biokurui deginti reikalingus įrengimus. Jeigu būtų europinis finansavimas, tuomet pinigai, galima sakyti, nekainuotų ir būtų galima iš karto atpiginti šilumą“, – teigė K.Nėnius.

Tačiau Vilnius negali pretenduoti į tokią ES paramą. Jos dydis siekia vos iki 6 mln. Lt, o tokiam dideliam šilumos ūkiui, kaip sostinės, tai tik lašas jūroje. „Valstybė turėtų remti ir didelius ūkius, ne tik mažąsias savivaldybes, kuriose įrengiami nedideli biokuro katilai. Juk naudojant vietinį kurą, jį patys gamintume, būtų kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai ir t.t. Vyriausybė turėtų ieškoti galimybių remti ir investuoti į tas verslo sritis, kurios neš naudą ne vienerius metus. Čia būtų kitaip, negu nutiesus naują kelią ar pastačius kokį nors pastatą“, – sakė K.Nėnius.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas įsitikinęs, kad gavus europinę paramą ir pradėjus Vilniuje deginti biokurą sostinės neištiktų Biržų likimas. Esą Vilniaus šilumos gamyba centralizuota, tad tereikia pereiti prie biokuro, o ne dujų deginimo. „Todėl sumažinus sąnaudas kurui kilovatvalandės kaina Vilniuje tikrai sumažėtų. Biržuose kitos aplinkybės, ten net pigesnis kuras negali padengti kitų sąnaudų“, – teigė V.Stasiūnas.

Tačiau kada Vilnius turės biokuro katilinę, neaišku. Pasiūlymus tokias statyti yra pateikusi ne tik „Dalkia“. „Lietuvos energija“ prieš kelias savaites pranešė, kad su bendrove „Fortum Heat Lietuva“ pasirašė ketinimų protokolą dėl naujos kogeneracinės jėgainės statybų Vilniuje. Esą ši jėgainė naudotų biomasę ir kitą vietinį kurą, o projekto vertė siektų apie 200 mln. eurų (apie 690 mln. Lt).