Renovacijos stabdys – įsidiegtas vargšų sindromas?

Trečiadienį Alytuje Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovai žurnalistams organizavo reidą po renovuotus ir nerenovuotus daugiabučius namus, taip siekta įsitikinti renovacijos nauda. Po reido apžvelgta padėtis šalyje dėl atnaujinamų namų.

Išsiskyrė kaimynų požiūris

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovai į reidą pasiėmė ir termovizorių – prietaisą, kuriuo pamatuota renovuotų ir nerenovuotų namų sienų temperatūra, jos pasiskirstymas paviršiuose, šilumos išėjimo iš namų vietos.

Prietaisų rodmenys buvo naudingi renovuotų namų savininkams, kurių būstų lauko sienos nešvietė lyg vaivorykštės kaip nerenovuotuose namuose.

Pavyzdžiui, renovuotame Lauko gatvės 17 name ir kaimyniniuose daugiabučiuose termovizoriumi tikrinamos lauko sienos skyrėsi kaip diena ir naktis. Tai liudija ir šilumos kaina už sausį. Renovuotame Lauko g. 17 name 1 kv. metras atsiėjo 2 litus 75 centus, kaimyniniame nerenovuotame Lauko g. 21 – 5 litus 28 centus.

Sutiktas renovuoto Lauko g. 17 namo gyventojas Petras Mileris sakė, kad dviejų kambarių buto šildymas atpigo 100 litų per mėnesį. Tai išgirdusi kaimyninio nerenovuoto namo gyventoja ėmė aiškinti, kad nėra ko girtis, – renovuoto namo pirmų ir paskutinių aukštų butuose pelija sienos ir drabužiai.

Išsiskyrusį kaimynų požiūrį bandė suvienyti Lauko g. 17 namo renovacijos projekto administratorius, šio namo gyventojas Valdas Laukevičius: „Aš visiems esu sakęs, kad renovuotą būstą reikia vėdinti, virtuvėje būtinas gartraukis. Jei to nedaroma, atsiranda pelėsis. Kai kurie gyventojai langus yra pasikeitę daug anksčiau, nei vyko namo renovacija. Ir tai turi įtakos."

Buvęs Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius, dabar jos vyriausiasis patarėjas Algirdas Čepas, dalyvavęs vakarykščiame reide po Alytaus daugiabučius, sutiko su minėto namo renovacijos projekto administratoriaus pastabomis. Tačiau stebėjosi kaimynų požiūriu į renovaciją, ypač tų, kurie kalbėjo apie pelėsius renovuotame name, bet jų nėra matę, tik apie tai girdėję.

Ginčai dėl renovacijos – maždaug dvejus metus

Birutės g. 14 daugiabučio renovacijos administratorius, namo gyventojas Marius Grišmanauskas prisiminė, kaip beveik dvejus metus su namo gyventojais teko ginčytis dėl jo atnaujinimo. „Šiandien, kurie ateina pasižiūrėti atliktų darbų, sako, kad pas mus laiptinėje šilčiau nei jų name. Butuose – dvidešimt vienas laipsnis šilumos", – mintimis dalijosi M.Grišmanauskas.

Sausį šiame name 1 kv. metro šildymas kainavo 2 litus 90 centų, o, pavyzdžiui, netoli esančiame nerenovuotame Žalgirio g. 31 – 7 litus 15 centų.

Birutės g. 14 namas, anot Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovų, šalyje yra laikomas vienu iš pavyzdinių, kuriuose po renovacijos pasiektas akivaizdus šilumos energijos sutaupymas.

Apie renovacijos stabdžius

A.Čepo teigimu, nuo 2005-ųjų, daugiabučių namų renovacijos pradžios, šalyje šiame procese dalyvavo ir dalyvauja 449 šalies daugiabučiai, iš kurių 220 jau renovuota. Mūsų mieste visiškai renovuoti 7 daugiabučiai. Agentūros Alytaus padalinio vyriausiosios specialistės Rasos Bazarauskienės teigimu, jie visi tarp mažiausiai šilumos suvartojančių namų – pirmame dešimtuke. Devyniolikos Alytaus daugiabučių namų savininkai pareiškę norą dalyvauti renovacijos programoje, kai dabar padengiama 30 proc. jos išlaidų, o renovacijai reikalingų dokumentų parengimas, projektų techninė priežiūra, jų administravimo išlaidos iki 2013-ųjų gruodžio kompensuojamos 100 procentų.

Lyderiai šiuos namus atnaujinant yra Vilnius, Tauragė, Klaipėda ir Panevėžys. Pastebėta, kad renovacija sparčiau vyksta tuose miestuose, kuriuose daugiabučių renovaciją inicijuoja ir imasi ją administruoti butų ūkiai. Taip yra, pavyzdžiui, Tauragėje. Bet visur reikalingus sprendimus dėl renovacijos turi priimti gyventojai.

„Čia ir prasideda bėdos. Renovacijos stabdžiai – gyventojų saviindikacija, kai pripažįstamas vargšų sindromas, taip pat nenoras imtis bet kokių veiksmų, parodyti socialinę iniciatyvą. Naujovei priešinasi net tie, kurie gauna kompensacijas už šildymą, ir jiems padengiamos renovacijos išlaidos", – tvirtino A.Čepas.

Nuo liepos numatoma panaikinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros padalinius siekiant sumažinti administravimo išlaidas. Tai, A.Čepo pastebėjimu, gali dar labiau sulėtinti renovaciją, nes padalinių atstovai daug dirba su namų bendrijomis.

Kad būtina žmones agituoti dėl renovacijos, liudija atnaujinto Tvirtovės g. 19 daugiabučio pirmininkės Stasės Juškienės bendrijos valdybos vardu parašyta padėka buvusiam miesto savivaldybės administracijos direktoriui, miesto tarybos nariui Juozui Skesteniui. Dėkojama už atliktą agitacinį darbą bendrijoje imtis namo atnaujinimo, už išaiškintą būtinybę jį renovuoti ir naudą gyventojams. O nauda akivaizdi – sausį Tvirtovės g. 19 name 1 kv. metro šildymas kainavo 2 litus 60 centų, kaimyniniame nerenovuotame Tvirtovės g. 17 name – 6 litus 62 centus.

Anot A.Čepo, nusiskundimų turima tik dėl trijų daugiabučių, vienas jų – Alytuje, Putinų g. 2, kuriame reikiamai nesutvarkytas stogas, ir tai nepadaryta nesutarus gyventojams.