Renovacijos burbulas subliūško
Vėl nukėlė į rudenį
Naujoji renovacijos programa, pagal kurią turi būti renovuoti kiauriausi – daugiausia šilumos suvartojantys daugiabučiai namai, pradėjo galioti praėjusių metų pradžioje. Į ją įtrauktos ir miestų savivaldybės.
Šios renovacijos programos pirmajame etape iš pradžių sutiko dalyvauti 24 uostamiesčio daugiabučiai namai. Vėliau, vykstant gyventojų susirinkimams, du iš jų atsisakė.
Klaipėdos valdžios atstovus naujoji renovacijos programa iš pradžių buvo nuteikusi optimistiškai.
Galvota, kad po šiek tiek daugiau nei pusmečio prie atsinaujinti apsisprendusių kiauriausių namų jau stovės pastoliai ir startuos realūs darbai.
Vėliau prognozės pasikeitė. Žadėta, kad daugiabučius namus bus pradėta renovuoti šių metų pavasarį, tačiau ir šio prognozės nepasitvirtino.
Nors jau rugpjūtis, pastoliai dar nestovi nė prie vieno naujojoje modernizacijos programoje dalyvaujančio namo. Šiuo metu manoma, kad darbai greičiausiai prasidės tik rudenį.
Trukdė ir atostogos
Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, iš modernizacijos programoje dalyvaujančių namų 14 yra sulaukę banko patvirtinimo paskolai gauti.
Šeši dar laukia, kol pavyks sumažinti skolas. L.Dūda teigė, kad kai kurie gyventojai už šildymą nesusimoka dar nuo šildymo sezono pradžios.
Norint gauti paskolą darbams iš banko, name negali būti daugiau nei 10 proc. skolininkų už komunalines paslaugas.
„Tikimės, kad gyventojams pavyks sumažinti skolas ir viskas išsispręs“, – vylėsi direktorius.
Dar du namai dėl lėšų darbams gavimo kreipėsi į Valstybės investicijų programos agentūrą. Pasak L.Dūdos, ši kelia mažesnius reikalavimus, tačiau sprendimas dėl gyventojų paraiškų dar nėra priimtas.
„Rugpjūtį dalis šios agentūros darbuotojų atostogavo. Tad galutinis sprendimas dar nėra aiškus“, – tvirtino vadovas.
14 namų, kurie jau yra gavę finansavimą darbams, rugpjūtį turėtų išsirinkti, kas vykdys darbus. Dar septynių rangovai turėtų paaiškėti spalį.
„Tokia yra dabartinė situacija: gyventojai bando susimažinti skolas, gauti lėšų darbams, o kai kurie perka rangos darbus“, – apibendrino direktorius.
Problema kilo ne viena
L.Dūda pripažino nesitikėjęs, kad renovacijos procesas taip ilgai užsitęs.
„Viskas yra sudėtingiau nei atrodė iš pradžių. Aišku, negalvojau, kad viskas vyks linksmai ir greitai, bet gąsdinti žmonių iš anksto, kol nekilo problemų, taip pat negalima“, – tvirtino vadovas.
Direktorius pabrėžė, kad užsitęsusiam renovacijos procesui įtakos turėjo objektyvios priežastys. Viena iš jų – per dideli gyventojų įsiskolinimai už komunalines paslaugas. Dėl vėluojamų sumokėti mokesčių gyventojai negauna paskolos iš banko.
Taip pat procesas strigo dėl per ilgų žmonių svarstymų apsisprendžiant dėl renovacijos.
L.Dūdos teigimu, suteikiant paskolą, procesą apsunkino ir bankų reikalavimas, kad renovacijai pritartų ne 50 proc.+1 visų namo gyventojų, o ne mažiau kaip 60 proc.
Gauti būtent tokio procento žmonių sutikimą bankai įsipareigojo ES Centriniam bankui.
Kitataučių pagalbos nesulaukė
Daugiabučiams namams, kuriems pavyko gauti finansavimą, daugiausia problemų kilo dėl rangovo, kuris atliks darbus, išrinkimo. Iš pradžių tai daryti reikalauta per Centrinę perkančiąją organizaciją.
„Nė vienam namui nepavyko iš pirmo karto per ją nupirkti darbų. Konkurso dalyviai siūlė labai dideles kainas, todėl gyventojai atsisakė jų paslaugų. Vėliau leista namams patiems organizuoti konkursus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Gal dabar pavyks išrinkti rangovus“, – vylėsi direktorius.
Anot L.Dūdos, gali būti, jog pirkimai dabar greičiau vyks ir per Centrinę perkančiąją organizaciją. Šiuo metu joje yra užsiregistravę daugiau įmonių. Anksčiau jų buvo tik 65. Dabar – daugiau nei 200.
Skaičius išaugo, nes buvo sumažinti reikalavimai norinčioms užsiregistruoti įmonėms. L.Dūdos manymu, dėl to turėtų mažėti ir darbų kainos. Jos išaugo ir dėl to, kad trūksta statybininkų.
„Dėl įmonių, kurios gali atlikti darbus, trūkumo nuogąstavome jau pačioje pradžioje. Apie tai kalbėjome ir su Aplinkos ministerijos atstovais. Tačiau pastarieji manė, kad statybininkų į Lietuvą atvyks iš kitų šalių ir teiks pasiūlymus, tačiau taip neįvyko“, – komentavo direktorius.
Kitas, anot vadovo, nepasiteisinęs dalykas – noras kartu nupirkti projektavimo ir statybos darbus. Kai kurie namai tokiuose konkursuose nesulaukė nė vieno pasiūlymo. Tad projektavimas ir darbai buvo atskirti.
Geras pavyzdys užkrečia
Pasak L.Dūdos, Klaipėdoje dar reikia atnaujinti daug daugiabučių namų – visus, pastatytus iki 1993 metų.
Iš viso mieste yra apie 2 tūkst. daugiabučių. Tik maža dalis jų yra naujos statybos ar jau atnaujinti.
Tačiau, direktoriaus teigimu, uostamiestyje yra gyvenamųjų rajonų, kurie rodo gerą pavyzdį – keičiasi akyse. Vienas tokių – vadinamasis Miško kvartalas. Ten renovuojama daug namų. Namų valda ir bendrijos modernizaciją vykdo ne per savivaldybę, o tiesiai per Būsto energijos taupymo agentūrą.
Įmonės „Paslaugos būstui“, kuri administruoja didelę dalį vadinamojo Miško kvartalo namų, ir bendrovės „Laukininkų valda“ direktorė Regina Uznienė tvirtino, kad imtis renovacijos gyventojus labiausiai skatina geras kaimynų pavyzdys.
„Tai akivaizdu iš praktikos. Būna, kai gyvenamajame kvartale yra renovuojamas vienas ar keli namai, pamato kiti, sužino, kiek sutaupoma šilumos baigus darbus. Tada darbų imasi ir kiti namai. Tokių atvejų buvo ne vienas. Ne tik vadinamajame Miško kvartale, bet ir kituose rajonuose“, – pasakojo vadovė.
Procesas įstrigo pusmečiui
Pasak R.Uznienės, bendrovės „Laukininkų valda“ administruojamoje teritorijoje tik vienas namas renovaciją vykdo per savivaldybę. Kiti – tiesiai per Būsto energijos taupymo agentūrą.
Vadovės teigimu, tos pačios problemos kyla, nesvarbu, ar namas renovuojamas per savivaldybę, ar tiesiai per agentūrą. Jos nuomone, pagrindinė bėda – didelis popierizmas ir ilgos derinimo procedūros.
R.Uznienė pasakojo, kad procesas buvo labai užstrigęs, kai pirkimus reikalauta organizuoti per Centrinę perkančiąją organizaciją. Tai tęsėsi apie pusmetį.
„Konkursui paskelbti reikėjo nemažai laiko, o iš karto darbų nepavykdavo nupirkti. Tada turėdavome skelbti pakartotinį. Tam vėl reikia laiko. Derinimas su Būsto energijos taupymo agentūra taip pat užtrunka. Jei ne reikalavimas pirkimus organizuoti per Centrinę perkančiąją organizaciją, tai kai kurie projektai būtų pajudėję greičiau“, – pasakojo vadovė.
R.Uznienė tvirtino, kad leidimas organizuoti konkursus ne per minėtą įstaigą procesą šiek tiek išjudino.
„Popierizmas tikrai viską stabdo. Aiškinama, kad viskas yra palengvinta, bet taip tikrai nėra. Ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtume“, – teigė vadovė.
Kitiems miestams nenusileidžia
Pasak Būsto energijos taupymo agentūros atstovų, Klaipėdos situacija bendrame Daugiabučių atnaujinimo programos įgyvendinimo kontekste yra gera.
Šiuo metu statybos darbai pradėti 25 uostamiesčio daugiabučiuose namuose. Kituose miestuose taip pat atnaujinama panašus skaičius pastatų.
Tačiau, Būsto energijos taupymo agentūros specialistų teigimu, visi Klaipėdos namai, kuriuose pradėti realūs darbai, renovacijos programoje dalyvauja pagal senąjį modelį – ne per savivaldybę, o tiesiogiai per agentūrą. Tokia situacija yra tik nedidelėje dalyje šalies savivaldybių – keliose iš 58.
Dabar renovacijos darbams valstybė suteikia paramą iki 40 proc. L.Dūda abejojo, kad ji tokia išliks ir ateityje. Manoma, kad parama mažės.
„Žmonės, kurie norėtų renovuoti namus, turėtų paskubėti. Dar galima gauti paramą vykdant renovaciją tiesiogiai per agentūrą. Gyventojai turi suprasti, kad tai, ką išleistų šildymui, išleis namui atnaujinti. Išlaidos tikrai nepadidės“, – pabrėžė direktorius.
Faktai
Klaipėdoje pagal Vyriausybės 2004 metais parengtą Daugiabučių atnaujinimo programą yra atnaujinta 50 daugiabučių. Vienas iš jų užbaigtas šiemet.
Šiuo metu yra parengti ir suderinti 112 daugiabučių namų investiciniai projektai. Iš jų 88 projektai įgyvendinami pagal senąjį daugiabučių namų atnaujinimo modelį – tiesiogiai per Būsto energijos taupymo agentūrą.
Naujosios renovacijos programos, į kurią įtraukta ir savivaldybė, pirmame etape dalyvauja 22 namai.
Antrajame jos etape norą dalyvauti išreiškė 6 namai. Jiems jau parengti investiciniai projektai, kurie bus svarstomi su gyventojais. Ar prasidės darbai, priklausys nuo apsisprendimo.
Renovacijos darbai pradėti
Kaune – 29 namuose
Vilniuje – 26 namuose
Klaipėdoje – 25 namuose
Panevėžyje – 20 namų
Alytuje – 18 namų
Marijampolėje – 14 namų
Šiauliuose – 9 namuose
Sekite mus