Prognozė: statybos augs santūriai
Vyrauja gyvenamoji statyba
Klaipėdoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo išduoti 43 statybų leidimai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šis skaičius yra dvigubai didesnis.
Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius teigė, kad daugiausia statybos leidimų uostamiestyje šiemet išduota gyvenamajai statybai.
Tokių buvo 18. Iš jų daugiausia – vienbučiams namams. Tokių objektų statyboms išduota 14 leidimų. Dar po du – dvibučių ir daugiabučių namų statybai.
G.Pocius atkreipė dėmesį, kad pagal vieną statybos leidimą gali būti statomas ne vienas, o keli pastatai.
Negyvenamųjų pastatų statybai buvo išduota 12, pramonės – 7 leidimai. Likusieji – kitos paskirties.
G.Pocius pasakojo, kad vienas didesnių statybų projektų, kuris jau prasidėjo, yra vadinamuosiuose Šaulių laukuose, netoli Liepų gatvėje esančios kolegijos.
"Kol kas ten išduotas statybų leidimas 5–6 daugiabučiams namams. Technika teritorijoje dirba. Ruošiama infrastruktūra, inžineriniai tinklai. Ateityje čia atsiras nemažas kvartalas", – teigė vedėjas.
Keturi daugiabučiai namai bus pastatyti ir netoli esančioje Klemiškės gatvėje. Kol kas šiame sklype pastatytas vienas. Antras dar kyla, o likusieji nepradėti. Daugiabutis išdygs ir Jaunystės gatvėje. Tauralaukyje numatyta pastatyti vadinamųjų kotedžų eilę.
Išdygs du prekybos centrai
Naujas individualių namų kvartalas kuriasi ir pietinėje miesto dalyje, prie Smiltelės upelio. Pasak G.Pociaus, per metus šioje vietoje išduodama po kelis leidimus vienbučiams namams statyti.
Šiemet turėtų prasidėti projektas buvusioje vaikų poilsio stovyklos "Žuvėdra" teritorijoje, esančioje už Girulių. Ten numatyta mažaaukščių vienbučių, sublokuotų vienbučių ir dvibučių namų statyba.
Uostamiestyje pradėti statyti ir du prekybos centrai. Vienas – Tauralaukyje, antras – Taikos prospekte.
"Statybos Klaipėdoje juda į priekį. Manau, kad krizė baigėsi. Ekonominio sunkmečio metu buvo pasijutęs mažėjimas. Tačiau tada daugiau vyko viešojo sektoriaus statybos, buvo įgyvendinami rekonstrukcijos projektai. Statyta ir pramonės objektų", – prisiminė vedėjas.
Praėjusiais metais Klaipėdoje buvo išduota apie 300 statybos leidimų. Vyko gyvenamųjų ir pramonės objektų statybos, daugiabučių namų renovacija. G.Pociaus teigimu, investicijos buvo nemažos.
Panašus statybos leidimų skaičius išduotas ir užpernai. Tada, palyginti su prieš tai buvusiais metais, fiksuotas didesnis statybų šuolis. Išduota šimtu leidimų daugiau.
"Jei bendras vidaus produktas augs taip, kaip prognozuojama, didės ir statybų apimtys. Kasmet jos po truputį kyla. Nedaug, bet didėja", – komentavo G.Pocius.
Bulvių laukai atsibos
Klaipėdos rajone šiemet statybos leidimų išduota septynis kartus daugiau nei mieste – 300. Panašus jų skaičius buvo ir pernai tuo pačiu metu.
"Klaipėdos rajone kasmet išduodama per tūkstantį leidimų. Vertinant išduotų leidimų skaičių, galiu pasakyti, kad šiemet šuolio statybų sektoriuje, kaip praėjusiais metais, nebus", – komentavo Klaipėdos rajono savivaldybės Leidimų ir licencijų skyriaus vedėja Daiva Dilytė.
G.Pociaus teigimu, nieko nuostabaus, kad rajone išduodama kur kas daugiau leidimų nei mieste.
"Ten yra didžiausias individualių vienbučių namų skaičius. Žmonės dar nuo senų laikų buvo "prisikepę" detaliųjų planų morkų, kopūstų, bulvių laukuose ir nori juos įgyvendinti. Prognozuoju, kad rajone statybos pasieks tam tikrą ribą ir pradės mažėti. Žmonės anksčiau ar vėliau suvoks, kad gyventi laukuose nėra labai gerai. Ypač jaunoms šeimoms", – dėstė G.Pocius.
Pasak D.Dilytės, būtent vienbučiams namams išduodama daugiausia leidimų Klaipėdos rajone. Čia vyksta ir daugiabučių renovacija. Tokių leidimų Gargžduose išduota 10. D.Dilytės teigimu, tai yra nemažai.
Kuriasi arčiau miesto
Statybos Klaipėdos rajone intensyviausios arčiau miesto. Jau kelerius metus pagal šį kriterijų pirmauja Sendvario seniūnija. Objektams šioje teritorijoje statyti šiemet išduota 120 leidimų.
Antroje vietoje pagal statybų intensyvumą rajone yra Kretingalės seniūnija. Išduota 40 leidimų statyti objektus šioje teritorijoje.
"Žmonės nori įsikurti arčiau miesto. Toliau nuo jo esančiose seniūnijose skaičiai kur kas mažesni", – pabrėžė D.Dilytė.
Vedėja prognozavo, kad šiemet statybos Klaipėdos rajone neturėtų būti intensyvesnės nei praėjusiais metais, tačiau neturėtų ir mažėti.
"Detaliųjų planų parengta daug. Nemažai daliai dar nėra išduotų statybos leidimų. Kol užsipildys, užtruks dar daug laiko", – neabejojo vedėja.
Važiuoja dirbti į sostinę
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, palyginti su ankstesniais metais, pernai Lietuvoje statybų apimtys augo daugiau nei 16 proc. Padaugėjo ir dirbančių žmonių statybų sektoriuje. Praėjusiais metais jų buvo 85 tūkst. – 10 tūkst. daugiau nei prieš metus.
"Tai labai gerai. Valstybė sprendžia nedarbo klausimą, mokami mokesčiai", – tvirtino prezidentas.
Šiais metais prognozuojamas saikingas statybų apimčių augimas. D.Gedvilas sakė, kad įmonės darbų turi, bet pertekliaus nėra.
Regionuose statybų situacija yra skirtinga. Anot prezidento, viename jos yra intensyvesnės, kitame – vangesnės. Centrinėje šalies dalyje – Dzūkijoje įmonės turi daugiau darbo. Šiaurinėje dalyje statoma mažiau. Žemaitijoje situacija dar vangesnė. Dauguma jos įmonių dirba sostinėje.
Regionuose vyrauja ir skirtingos statybų tendencijos. Vilniuje – gyvenamoji statyba ir prekybiniai, biurų pastatai. Kaune pastebima pramonės objektų, logistikos sandėlių statyba.
Klaipėdos regione vyrauja individuali statyba. Pasak prezidento, sunku tiksliai pasakyti, kodėl skirtinguose regionuose susiklostė skirtinga statybų praktika.
Medžiagų kainos mažėjo
D.Gedvilas pasakojo, kad statydami namus žmonės didžiausią dėmesį skiria energiniam efektyvumui.
"Matyt, gyventojai įvertino šilumos kainų augimą, tapo sąmoningesni, pradėjo suprasti renovacijos naudą. Jie ieško pažangių technologijų, kurios taupo energiją. Žmonės supranta, kas yra energiškai taupus namas ar būstas", – pabrėžė prezidentas.
Vis garsiau Lietuvoje kalbama apie žaliąją statybą, tačiau, D.Gedvilo nuomone, lietuviai tam dar nėra subrendę. Trūksta edukacijos, švietėjiško darbo.
"Ateityje subręsime ir žaliosioms statyboms, naudodami ekologiškas, organiškas, perdirbtas medžiagas. Tam reikia laiko", – pabrėžė prezidentas.
Praėjusių metų pabaigoje mažėjo statybinių medžiagų kainos. D.Gedvilas tvirtino, kad tam įtakos turėjo atpigusi nafta. Tačiau pastebimai didėjo statybų specialistų darbo užmokestis.
"Kiekvieną praėjusių metų ketvirtį buvo nemažas augimas. Manau, kad tokios tendencijos išsilaikys. Nemaža dalis statybų specialistų išvyko dirbti į užsienį. Yra ir įmonių. Ten uždirbama daugiau. Jei įmonė nemokės didesnio atlyginimo, žmonės gali emigruoti. Dėl to algos kyla", – tvirtino prezidentas.
Įsiveržė į užsienio rinkas
Pasak D.Gedvilo, praėjusiais metais lietuvių statybos įmonės Vakarų šalyse atliko rekordiškai daug darbų. Apimtys siekė apie 168 mln. eurų. Augimas buvo 12,5 proc.
Prezidento nuomone, statybininkų pasirinkimui dirbti užsienio rinkoje įtakos turėjo valstybės politika ekonominio sunkmečio metu. Tuomet buvo mažinamos investicijos į statybą ir rekonstrukcijas. Dėl to iš Lietuvos emigravo daug statybininkų į Vakarų, Skandinavijos rinkas, dalis įmonių bankrutavo.
"Kai kurios įmonės sėkmingai sugebėjo save pristatyti, įgavo užsakovų pasitikėjimą ir 80 proc. ar daugiau savo darbų įgyvendina užsienyje. Viena vertus, tai yra gerai, nes bendrovės gauną gerą praktiką, parveža naujovių į Lietuvą, tačiau kita vertus – šalyje trūksta statybininkų. O susigrąžinti žmones yra sunkiau. Gal šalies valdžia kitą kartą susimąstys, kaip elgtis krizės metu", – pabrėžė prezidentas.
D.Gedvilas pasakojo, kad ekonominio sunkmečio metu visiškai priešingai nei Lietuva elgėsi Lenkija. Per patį krizės piką ji organizavo daug statybų, rekonstrukcijos projektų.
"Darbų kainos buvo žemos. Už tuos pačius pinigus Lenkija sugebėjo padaryti daugiau. Išsaugojo ir darbo vietas. Tai geras pavyzdys. Mūsų politikams į tai reikėtų atkreipti dėmesį", – teigė prezidentas.
D.Gedvilas tvirtino, kad padėtis statybų rinkoje priklausys ir nuo geopolitinės situacijos. Rytuose rinkas praradę verslininkai neplanuoja gamybinių pajėgumų plėtros Lietuvoje. Gal į plėtrą investuos Vakarų šalyse dirbančios gamybinės įmonės.
"Dviprasmiška geopolitinė situacija neleidžia sakyti, kad augs statybų apimtys. Aišku, Lietuvoje yra ir gerų simptomų. Numatoma daugiau renovacijos projektų. Tačiau masinio statybų kilimo neprognozuojama", – tvirtino prezidentas.
Klaipėdoje išduoti statybos leidimai
2012 m. – 190
2013 m. – 307
2014 m. – 302
Sekite mus