Pigesnis šildymas vilniečiams – brangesnė elektra visiems

Prižadėjo sumažinti
"Šiuo metu Vilniaus elektrinė gamina tik 457 GWh. Mes ketiname siūlyti, kad jos kvota būtų padidinta iki 962 GWh. Vien tokiu būdu kainą būtų galima sumažinti 6 proc. Vilniečiai per metus sutaupytų maždaug 156 mln. litų", – vakar spaudos konferencijoje planą, kaip mažinti šilumos kainą, išdėstė A.Zuokas.
Dabar vilniečiai moka 25,97 cento už 1 kWh, tačiau priėmus A.Zuoko teikiamus siūlymus, naująjį sezoną šilumos kaina galėtų sumažėti iki 19,91 cento už 1 kWh.
Meras paskelbė, kad savo siūlymus jau pateikė Energetikos ministerijai, premjerui Andriui Kubiliui ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEK).
"Žmonės bruzda nežinodami, kaip reiks išgyventi šią žiemą. Manau, šis žingsnis labai svarbus. Vilniečiai per metus iš viso sutaupytų 156 mln. litų. Kitais žodžiais tariant – kiekvienas 50 kv. m buto savininkas per šildymo sezoną sutaupytų apie 700 litų, kuriuos galėtų išleisti kitoms savo reikmėms", – A.Zuokui pritarė vicemeras Romas Adomavičius.
Su juo sutiko ir vicemeras Jaroslavas Kaminskis: "Nesuprantama, kodėl Lietuvos elektrinė šildo ežerą, kai galima gaminti elektrą ir šilumą, o tai atpigintų šilumą dar šį sezoną. Sumažinus šilumos kainą, mums reikėtų mokėti mažiau socialinių išmokų ir kompensacijų už šildymą."
Parems savus
Sostinės meras A.Zuokas tikina žinantis būdą, kaip jau šią žiemą šilumos kainą vilniečiams sumažinti 23 proc. A.Zuokas siūlo du kartus padidinti Vilniaus kogeneracinės elektrinės pajėgumą ir energiją pirkti iš jos, o ne iš Elektrėnuose esančios elektrinės. Šią valdo bendrovė "Vilniaus energija", tad tikėtina, kad savivaldybės vadovų idėja gerokai padidintų daugiau elektros energijos gaminsiančios "Vilniaus energijos" pelną.
Paklaustas, kokią naudą iš to gaus kogeneracinę elektrinę šiuo metu valdanti bendrovė "Vilniaus energija", meras A.Zuokas tikino spėjęs pasidomėti ir šiuo klausimu. Trumpai pavarčiusi savo popierius miesto galva tarė, kad greičiausiai "Vilniaus energijos" pelnas augs maždaug keliais milijonais.
"Suma bus nedidelė, pelnas augs gal tik kokiais dviem ar keliais milijonais litų. Šis mūsų sprendimas neturi jokios įtakos nei kokiems nors elektros pabrangimams, nei "Vilniaus energijos" pelno augimui", – tvirtino A.Zuokas.
Tačiau iš lapo paskaitytus A.Zuoko žodžius suskubo paneigti sostinės tarybos narys ir vienas Vilniaus šilumos tinklų vadovų Kęstutis Nėnius. Šis ant lapelio surašė savo versiją ir perdavė ją per mikrofoną kalbančiam miesto merui. A.Zuokas tuomet persigalvojo.
"Kolega K.Nėnius mane pataisė. Pasirodo, "Vilniaus energijos" pelnas niekaip nedidės, nes pelnas skaičiuojamas nuo turimo turto. O turtas šiuo atveju nesikeis. "Vilniaus energijai" šiais sprendimais nesukuriama jokia nauda, nes turtas dalyvauja elektros gamybos procese, tai yra nepriklauso nuo pagamintos elektros kiekio", – naują versiją dėstė A.Zuokas.
Tačiau naudos "Vilniaus energija" greičiausiai vis tiek gaus, nes taip pat siūloma, kad iš Vilniaus elektrinės elektra būtų superkama ne po 23,88 cento už 1 kWh, kaip yra dabar, o po 38,08 cento už 1 kWh, kaip šiuo metu superkama iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose.
K.Nėnius greičiausiai taip pat turi savų interesų, nes Vilniaus šilumos tinklai yra išnuomoti koncernui "Dalkia", su kuriuo siejamas vienas didžiausių Lietuvos verslo koncernų "Icor" (buvęs "Rubicon group") ir "Vilniaus energija".
"Pelnas tikrai augs"
Buvęs Vilniaus šilumos tinklų direktorius, sostinės savivaldybės tarybos narys Bronius Cicėnas įsitikinęs, kad A.Zuoko kalbos apie nedidėsiantį "Vilniaus energijos" pelną skirtos tik apdumti akims.
"Kaip gali nedidėti pelnas, jei keliolika centų augs elektros supirkimo kaina? Žinoma, kad augant kainai didėja ir pelnas, nes perkama bus vis tiek iš šitos bendrovės. Galėtų būti kitaip, tačiau turėtų labai smarkiai išaugti sąnaudos, o aš nemanau, kad jos išaugs. Nebent dėl to, kad kuro reikės daugiau. Bet vis tiek pelnas tikrai padidės", – įsitikinęs sostinės opozicijos narys.
Anot B.Cicėno, beveik 70 mln. litų pelno per metus gaunanti "Vilniaus energija" jau dabar pati galėtų imtis veiksmų, kad šilumos kaina miestiečiams nedidėtų.
"Jie galėtų dalį to pelno atiduoti šilumos kainai mažinti. Jau seniai esame apskaičiavę, kad pati bendrovė kainas vilniečiams galėjo sumažinti mažiausiai 2 centais, jei atsisakytų dalies pelno", – kalbėjo tarybos narys.
Dėkingi savivaldybei
Kokia iš to nauda "Vilniaus energijai", jei jokio papildomo pelno, kaip tikina miesto vadovai, ši negaus, o darbo turės dukart daugiau? Bendrovės komercijos direktorius Rimantas Germanas "Vilniaus dienai" sakė laukęs tokio miesto sprendimo ir yra juo patenkintas.
"Aš visai palankiai vertinu tokį sprendimą, nes jau labai seniai kalbama, kad reikia daug smarkiau išnaudoti tokias elektrines kaip Vilniaus termofikacinė elektrinė, norint sumažinti šilumos kainą. Mes esame pasiruošę pajėgumus padidinti ir laukėme tokio sprendimo", – sakė "Vilniaus energijos" vadovas.
Jei sostinės savivaldybės ketinimai įtiks Energetikos ministerijai, "Vilniaus energiją" bus galima vadinti dar didesne monopolininke. Nors dirbti teks daugiau, R.Germanas tikina įžvelgiantis tik teigiamas sprendimo puses.
"Mums technologiškai naudinga gaminti daugiau, nes dabar įrenginiai veikia ne visu pajėgumu. Dabar išnaudosime visą pajėgumą. Nematom čia problemos. Nuostolių nepatirsim, technologiškai dėl apkrovos bus tik dar naudingiau", – tvirtino R.Germanas.
Brangs elektra?
Vilniaus mero A.Zuoko ir koncerno "Dalkia" ryšius nagrinėjantys sostinės opozicijos atstovai ir vėl įžvelgia bandymą prakišti tik verslininkams naudingus sprendimus. Neseniai su "Vilniaus energijos" akcijų perleidimu "Dalkios" antrinei bendrovei kovojęs konservatorių frakcijos lyderis Vidas Urbonavičius mano, kad A.Zuoko sprendimas visiems lietuviams gali pakelti elektros energijos kainą.
"Ką reiškia padidinti termofikacinės elektrinės pajėgumą, kai šiandien Vilnius abi savo elektrines išnaudoja tik apie 70 proc.?" – mero pasiūlymas nustebino opozicijos atstovą V.Urbonavičių.
Jis tvirtino, kad A.Zuokas šilumos kainą vilniečiams mažins didindamas elektros kainą. Tiesa, elektra tuomet brangtų visos šalies gyventojams.
"Tai būtų Kauno atvejis, kur panašiai elgiasi "Gazprom". Tačiau esmė ta, kad už pigesnį šildymą viename mieste brangiau turi sumokėti visos šalies gyventojai pirkdami elektrą", – aiškino konservatorius.