Pelėsis. Kaip jis atsiranda ir kaip jį naikinti?

Kodėl atsiranda pelėsis?

Grybeliams ir pelėsiams susidaryti ir plėtotis palankios sąlygos:

drėgnas vidinių konstrukcijų paviršius, didelis santykinis oro drėgnumas (virš 60 proc.),

drėgmė, patenkanti per statybines konstrukcijas,

šiluma,

tiesioginių saulės spindulių trūkumas, nejudantis oras, padidėjęs anglies dvideginio kiekis ore.

Neretai ypač senesnės statybos namuose sienų ar lubų kampuose galima pastebėti pelėsį. Kaip žinia, pelėsiai mėgsta drėgmę – vešėdami ardo mūrą bei išskiria toksines medžiagas. Todėl būtina juos naikinti ir pašalinti priežastį – drėgmę. Galime išskirti tris drėgmės priežastis: kondensatas, kylanti drėgmė, besiskverbianti drėgmė.

Kondensatas – kaip jis susiformuoja

Ore yra daug mažų vandens lašelių. Šių vandens lašelių kiekis ore priklauso nuo oro temperatūros – santykinis oro drėgnumas. Karštame ore gali būti daug daugiau drėgmės nei šaltame. Drėgmė atsiranda kvėpuojant, maudantis vonioje ar duše, ruošiant maistą ir atliekant kitus namų ruošos darbus.

Bet kokios temperatūros orui persisotinus drėgme, ši drėgmė nusės ant bet kokio paviršiaus, vėsesnio nei pats oras. Paviršiaus temperatūra, prie kurios taip atsitinka vadinama „rasos tašku“ (pavyzdžiui, butelis iš šaldytuvo iš karto aprasoja).

Kai tik drėgmės prisotintas šiltas oras prisiliečia prie vėsesnių paviršių – drėgmė kondensuojasi. Akivaizdžiai tai matosi ant vonios plytelių, stiklų – tačiau taip pat tai atsitinka ant dažytų lubų, sienų. Jei mes apšiltiname namą, ir jį šildome pakankamai, daugelis mano, kad taip neturėtų atsitikti…

Tačiau tai vis tiek atsitinka. Oro temperatūra pakils iki tokio lygio, kol atsiras vėsesnių paviršių – nebent jei mes išvėdinsime patalpas ir įleisime vėsesnio oro. Dėl šios priežasties vėdinimas būtinas visose gyvenamose patalpose bent kartą per dieną. Vėdindami kambarius, mes išvengsime besikaupiančios drėgmės ir pelėsių, tačiau kartais to nepakanka. Apžvelgsime plačiau kondensato kaupimosi problemas ir šalinimo būdus.

Kambariuose santykinis oro drėgnumas neturėtų viršyti 60 %. Tai pasiekiama balansuojant šildymą su vėdinimu. Matavimams atlikti reikėtų įsigyti drėgnamatį.

Dažniausiai kondensatas sudaro sąlygas veistis juodiems pelėsiams ant sienų bei lubų. Šie pelėsiai – kenksmingi sveikatai, ypač astma sergantiems. Prieš pradedant remonto darbus, reikėtų naudoti pelėsių valiklį, naikinantį pelėsio sporas.

Juodi pelėsiai – dažniausia kondensato pasekmė, tačiau gali atsirasti ir kitokių spalvų pelėsių ant medienos, kilimų, drabužių. Paveikslėlyje matyti, kaip kondensatas paveikė kambario kampą. Atkreipkite dėmesį, kad plesėiai veši šalčiausiame kambario kampe – abi sienos išorinės.

Kylanti drėgmė

Kaip rodo pavadinimas, drėgmė kyla iš žemės aukštyn, sverbiasi per mūro poras – tai vadinama kapiliariniu procesu. Pincipas labai panašus kaip ir gyvuose medžiuose – per netvarkingai išsidėsčiusias tuščias ertmes – mūro poras (medžiuose – vandens indai). Taip atsitinka, jei pažeidžiamas ruberoido sluoksnis skiriantis mūrą nuo pamatų arba tinkas sudaro tiltelį tarp pamatų ir mūro. Tai taip pat gali atsitikti ir namui per stipriai sėdant – pažeidžiamas barjerinis ruberoido sluoksnis.

Tokiu atveju būtina imtis tinkamų priemonių – dažniausiai panaudojama speciali chemija, kuria užpildoma drėkstanti sienos dalis. Šis darbas – tik profesionalams.

Besiskverbianti drėgmė.

Priežastis – santechniniai gedimai, kiauras stogas, statybininkų brokas ir pan. Rūsyje taip atsitinka, kai požeminio vandens lygis yra aukštas , o drenažas aplink namą nepadarytas arba neveikia kaip turėtų veikti. Taip pat būtina rūsio sienų hidroizoliacija iš lauko pusės. Pirmiausia, žinoma, išsiaiškinamos priežastys  ir jos pašalinamos – drėgmės skverbimasis sustabdomas.

Praktiniai patarimai, kovojant prieš pelėsius- svarbu pašalinti priežastį:

Reikalinga gera patalpų ventiliacija. Pritekamoji ventiliacija per langus, duris, ištraukiamoji- buitinėse ir pagalbinėse patalpose. Jeigu labai drėgna, gali neužtekti mikroventiliacijos – prireiks įrengti ventiliacijos sistemą. Taip pat įsigykite ir naudokite drėgnamatį (palaikykite 50 – 60% santykinį oro drėgnumą – komfortiškiausia);

Panaudokite infra raudonųjų spindulių termometrą („termovizorių“), šaltų vietų paieškai (blogai apšiltintos ar drėgnos vietos). Šaltos vietos – pastato trūkumai, kuriuos reikia pašalinti;

Patikrinkite sienas ir grindis su drėgmės matuokliu – kad įsitikintumėte, ar nėra perteklinės drėgmės sienose. Atsiminkite, drėgnos sienos – šaltos sienos, kondensatas garantuotas;

Nuplaukite visus apipelijusius paviršius su antipelėsiniu valikliu;

Gyvybingus mikroorganizmus galima įveikti būste užtikrinant higienos reikalavimus: palaikyti tinkamą patalpų temperatūrą, dažnai jas vėdinti ir valyti;

Galite įpilti anti pelėsinio komponento į dažus, kuriais ruošiatės dažyti arba rinkitės antipelėsinius paruoštus dažus;

Galite įjungti drėgmės surinkėją – tuomet reikia visiškai uždaryti patalpos langus ir duris, ventiliacijos angas. Drėgmės surinkėjai ne tik ištraukia drėgmę, bet ir šildo patalpą.

Kiti patarimai:

Atitraukite baldus šiek tiek nuo sienų – kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti po visą kambarį, vėdindamas ir sienas. Taip pat baldus geriau statyti prie vidinių sienų- jos nerasoja;

Neperkraukite spintelių ir spintų daiktais – kad oras vėlgi galėtų laisvai cirkuliuoti;

Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatiškai (ant radiatorių ar kambariuose – termostatiniai reguliatoriai);

Elektrinis skalbinių džiovintuvas turėtų būti pajungtas prie ventiliacijos;

Naudokitės ventiliatoriais virtuvėje ir vonioje (geriausia, jei ventiliatorius išsijungia automatiškai pagal drėgmės lygio daviklį);

Vėdinkite kambarius bent sykį per dieną;

Rūsyje ir tualete visą laiką laikykite degančią 40 vatų lemputę, nes pelėsiai intensyviai auga tamsoje;

Tikrinkite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, kad netekėtų vanduo;

Nenaudokite tapetų, geriau sienas dažyti pelėsiams atspariais dažais;

Venkite vazoninių gėlių kambariuose – žemės paviršiuje veisiasi pelėsiai, ant smulkių lapų kaupiasi dulkės.

Liaudiškos priemonės ir chemikalai

Tikriausiai jau išbandėte visus įmanomus kovos su šiuo bjauriu sienų darkytoju būdus: valėte sienas vandens ir acto tirpalu, namuose darėte skersvėjį, taip bandydami išvėdinti ir nusausinti drėgną sieną, šildėte ją galingais šildytuvais, deginote pušies ar kadagio šakelę, net kavą, kad tik namie maloniai kvepėtų, visose pašalėse prikaišiojote kvapniųjų mėtų šakelių… Deja, niekas negelbsti, visos šios priemonės tėra laikinos.

Kai kas bando kovoti taip: pelėsio pažeistą sienų tinką nukapoja ir iš naujo nutinkuoja geru, kokybišku tinku, leidžia sienai išdžiūti, ir tik tada dažo ar kitaip dekoruoja. Ir šis būdas padės tik laikinai: jei namuose bus drėgna, per keletą metų pelėsis vėl išlįs.
Gerokai veiksmingesnis būdas, kuriam nereikia išleisti krūvos pinigų, – prieš dažant sienas pelėsį nugramdyti. Tačiau jis nėra tik paviršinė problema ir paprastai giliai įsiskverbia į sieną, paviršių reikia gerai nuplauti karštu vandens, sodos ir skalbimo miltelių tirpalu. 10 l vandens reikia 100 g sodos ir 1 šaukšto skalbimo miltelių.

Tas vietas dar galima dezinfekuoti 5 proc. chloramino tirpalu arba fungicidais. Tik įsitikinus, kad pelėsis visiškai sunaikintas, reikia išdžiovinti sieną ir tada pradėti ruošti sienų paviršių apdailos darbams. Tiesa, reikia naudoti specialų gruntą, kurio sudėtyje yra medžiagų, stabdančių pelėsio atsiradimą. Neskubėkite džiaugtis – jei pastatas pažeistas kapiliarinės drėgmės, pelėsis vis tiek po kiek laiko atsiras.

Pelėsių pažeistiems paviršiams nuvalyti yra ir specialių cheminių preparatų, bet jie  nuodingi, o kai kurie skirti tik pastatų išorei, o ne vidui. Jų galima nusipirkti specializuotuose statybinių prekių centruose. Cheminiai preparatai gan veiksmingi. Pagal gamintojų rekomendacijas paruoštu tirpalu su chemikalu sieną reikia ištrinti, o po paros nuvalyti nuo jos pelėsį ar kitokį grybelį ir dar kartą ištrinti. Yra ir purškiamų priemonių. Jų sudėtyje dažniausiai yra daug chloro. Jei cheminėmis priemonėmis nuo pelėsių tepsite ne visiškai išdžiūvusias sienas, pelėsis vėl atsiras.

Ar mokame vėdinti patalpas?

Patalpas reikia vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę, dar geriau – keletą kartų per kelias valandas. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris, kad iš patalpos išsisklaidytų garai ir šiluma.

Languose montuojamų paprastų vėdinimo sistemų funkcionavimas ir pro juos pritekančio švaraus oro kiekis priklauso nuo atmosferinio slėgio pokyčių, temperatūros, vėjo ir patalpose įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Todėl pasirinktas vėdinimo būdas ne visada gali garantuoti komfortišką mikroklimatą patalpose.

Vėdinti patalpas intensyviai būtina keletą kartų per dieną, o pastovų oro pritekėjimą reikia garantuoti naudojantis mikroventiliacija arba orlaide. Kai lauko oro temperatūra žemesnė kaip –10C (minus dešimt laipsnių) rekomenduojama patalpas vėdinti trumpalaikiai plačiau atidarant langų varčias, kas žymiai efektingiau sumažina patalpų santykinį oro drėgnumą, bet neleidžia atvėsti patalpos daiktų paviršiams. Taip vėdinant patalpas sutaupoma nemažai šilumos energijos, nes oro šiluminis talpumas yra žymiai mažesnis už patalpos daiktų ar statybinių konstrukcijų.

Efektingai daugiabučiuose namuose patalpų  vėdinimą išsprendžiame sumontavę langus su vertikaliomis orlaidėmis.

Esant padidintam oro santykiniam drėgnumui kondensatas (vanduo) pirmiausia pasirodys ant lango rėmo prie palangės, todėl kad palangė trukdo ten patekti šiltam oro srautui nuo radiatoriaus ir lango rėmas toje vietoje bus šalčiausias. Tai pirmas požymis, kad reikia vėdintis ar/ir šildyti patalpą intensyviau.

Viso buto radiatorių termoreguliatorius stenkitės nustatyti ant vienodos padalos, kuri turi atitikti norimą patalpų temperatūrą. Svarbiausia venkite paros laikotarpyje intensyviai reguliuoti ir keisti patalpų temperatūrą jeigu lauko temperatūra išlieka nepakitusi. Nes susidarę temperatūrų pokyčiai, neabejotinai, patalpose ryškiai padidins oro santykinį drėgnumą ko pasėkoje ant langų ir kitų šaltų paviršių susidarys kondensatas. Paros laikotarpiu, dėl šilumos sistemos reguliavimo kambario oro temperatūra neturėtų keistis daugiau kaip 5° C laipsnius.

Mikroklimatas mūsų butuose priklauso ne tik nuo teisingo vėdinimo ir šildymo suderinimo, bet svarbiausia nuo žmogaus supratimo ir noro branginti savo ir artimųjų sveikatą, bei turtą.