Pastatų skirstymas pagal sudėtingumą: ką svarbu žinoti prieš statybas?

Pagal galiojančius teisės aktus pastatai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius. Šis skirstymas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso, kokie reikalavimai taikomi statyboms.

Klasifikavimas leidžia suprasti, ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ar pakanka pranešimo apie statybos pradžią, taip pat ar gali būti taikomi tam tikri palengvinimai arba papildomi reikalavimai. Paprastai tariant – ar galima statyti ir kokiomis sąlygomis.

Nesudėtingieji statiniai

Nesudėtingiesiems statiniams priskiriami nedideli, paprastos konstrukcijos statiniai. Tai gali būti sodo nameliai, šiltnamiai, pagalbiniai ūkio pastatai ar kai kurie inžineriniai statiniai.

Prie šios kategorijos tam tikrais atvejais gali būti priskiriami ir gyvenamieji pastatai, kai jų bendras plotas neviršija 50 m², o aukštis – 5,0 m.

Neypatingieji statiniai

Neypatingieji statiniai – tai statiniai, kurie nepriskiriami nei nesudėtingiesiems, nei ypatingiesiems. Tai dažniausiai pasitaikantys, įprasto masto statiniai, pavyzdžiui, tipiniai individualūs gyvenamieji namai.

Ypatingieji statiniai

Ypatingiesiems statiniams priskiriami sudėtingos konstrukcijos ar technologijų statiniai, taip pat pastatai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos ar įrenginiai.

Šiai kategorijai taip pat priklauso pastatai, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai bei kultūros paveldo statiniai.

Kur nustatytas šis skirstymas?

Statinių klasifikavimas yra nustatytas statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“.

Kuo daugiau žinome prieš pradedant statybas, tuo sklandesnis ir aiškesnis tampa visas statybos procesas.