Pandemija neišgąsdino investuojančių į komercinį nekilnojamąjį turtą

Nors pinigine išraiška bendri tradicinio komercinio nekilnojamojo turto (modernių biurų, prekybos ir industrinių objektų) investicinių sandorių rodikliai Lietuvoje 2021 metų pirmąjį pusmetį neparodė įspūdingų rezultatų, tačiau sandorių skaičius nuteikia optimistiškai.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2021 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 177 mln. eurų. 2021 metų pirmojo pusmečio investicijų apimtys išsilaikė panašiame lygyje, kaip ir praėjusiais metais, ir sudarė 51% visų 2020 metų investicijų (345 mln. eurų).

 

Tačiau lyginant su pastarųjų trejų metų (2018–2020 m.) laikotarpio pusmečių vidurkiu, šių metų pirmąjį pusmetį investicijų apimtys yra 12% mažesnės. „Nors į komercinį turtą investuota pinigų suma išliko praėjusių metų lygyje bei nusileido rekordiškai aktyviam 2018–2019 metų laikotarpiui, tačiau sudarytų sandorių skaičius rodo, kad susidomėjimas grąžą generuojančiu komerciniu nekilnojamuoju turtu Lietuvoje išlieka aukštumose“, – sako Audrius Šapoka, „Ober-Haus“ generalinis direktorius. Per 2021 metų pirmąjį pusmetį buvo sudaryta 16 sandorių, kuriais buvo įsigyta 20 skirtingų objektų įvairiuose Lietuvos regionuose.

 

Pavyzdžiui, 2018–2020 metų laikotarpiu kasmet buvo sudaryta po 18–25 sandorius, todėl šių metų pirmojo pusmečio sandorių skaičiaus rodiklis akivaizdžiai signalizuoja apie didelį investuotojų susidomėjimą komerciniu nekilnojamuoju turtu net ir pandemijos akivaizdoje.

Pasak A. Šapokos, pinigų rinkoje netrūksta, tačiau didesnė problema yra realios pasiūlos stoka. „Pastebime savotišką įtampą jau ne vien tarp konservatyvių – žemesnę, tačiau aiškią ir garantuotą grąžą siekiančių gauti investuotojų, tačiau ir vidutinę ar aukštesnę riziką toleruojančių, kuomet rasti, kur įdarbinti atlaisvintą kapitalą tampa sudėtinga. Akivaizdu, kad jei ne realios pasiūlos stoka, turėtume gerokai didesnes investicinių sandorių apimtis tiek skaičiaus prasme, tiek jų dydžio atžvilgiu”, – sako A. Šapoka. Nors 2021 metų pirmąjį pusmetį standartiškai daugiausiai buvo investuota į komercinius nekilnojamojo turto objektus Vilniuje, tačiau žvelgiant istoriškai, pastebimai išaugo investicijų dalis kituose šalies miestuose.

 

„Ober-Haus“ skaičiavimais, pastaruosius trejus metus šalies sostinė pritraukdavo apie 70–80% visų investicijų, tuo tarpu šių metų pirmąjį pusmetį Vilniui teko 61% visų investicijų, o likusi dalis (39%) – Kaunui, Klaipėdai ir Panevėžiui.

 

„Pastebime natūraliai didesnį smulkesnių–vidutinių investuotojų dėmesį ne vien Vilniuje ar Kaune, bet ir kituose didesniuose miestuose – Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose – esantiems NT objektams. Visų pirma industriniam plotui, stambesnius ir patikimesnius nuomininkus, ilgesnes sunkiau nutraukiamas nuomos sutartis turintiems prekybos ar biurų centrams. Žvelgiant į sandorių specifiką tokiuose miestuose, matome bent 2–3 procentiniais punktais mažesnį metinį nuomos pajamingumą, lyginant su 2018–2019 metų sandoriais”, – teigia A. Šapoka.