Nuo pastarojo kainų dugno butų kainos sparčiausiai augo Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,3% (2019 metų rugpjūtį metinis augimas sudarė 6,4%).

2019 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.584 Eur (+7 Eur/m²).

 

Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.130 Eur (+7 Eur/m²), 721 Eur (+2 Eur/m²) ir 703 Eur (+3 Eur/m²). 2019 metų rugsėjo mėnesį Klaipėdoje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.116 Eur.

 

Per metus (2019 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9%, Kaune – 6,5%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 11,2% ir Panevėžyje – 11,5%.

 

„Bendras penkių didžiausių šalies miestų butų pardavimo kainų indeksas rodo, kad butų kainos auga jau 56 mėnesius iš eilės. Kalbant apie konkrečius miestus, pastarąjį kartą žemiausios butų kainos šalies sostinėje buvo fiksuojamos 2010 metais, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – 2013 metais. Ir nuo to laiko šiuose didmiesčiuose yra fiksuojamas nuosaikus ir stabilus butų kainų augimas. Kokio santykinio turimo turto vertės prieaugio galėtų tikėtis šių miestų gyventojai, įsigiję nekilnojamąjį turtą žemiausiomis šio dešimtmečio kainomis?

 

Jeigu žmogus įsigijo butą Vilniuje 2010 metų viduryje už rinkos kainą ir šis butas laikui bėgant iš esmės nepakeitė savo savybių (pvz., nebuvo atlikti buto arba pastato, kuriame jis yra, pagerinimai arba atvirkščiai – butas ar pastatas nebuvo nudėvėtas), t. y. išliko tokios pat būklės, kaip ir įsigijimo momentu, tai šiuo metu tokį butą rinkos sąlygomis butų galima būtų parduoti vidutiniškai 37,2% brangiau.

 

Jeigu tokiomis pačiomis sąlygomis butas buvo įsigytas Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje, tokį butą šiuo metu atitinkamai būtų galima parduoti 36,5%, 32,5%, 21,7% ir 16,5% brangiau nei jis buvo įsigytas 2013 metais. Kaip matome, statistiškai didžiausias turto vertės prieaugis fiksuojamas didžiausiame ir ekonomiškai aktyviausiame šalies mieste, kuriame nuo pastarojo sunkmečio butų kainos kopti aukštyn pradėjo anksčiausiai. Panevėžyje ir Šiauliuose taip pat fiksuojamas ne daug mažesnis butų kainų pokytis.

 

Palyginti su likusiais šalies didmiesčiais, Panevėžyje ir Šiauliuose dėl daug žemesnio būsto kainų lygio jį įsigyti yra daug lengviau, o naujų daugiabučių statybų apimtys išlieka simbolinės.

 

Tuo tarpu Klaipėdos būsto rinką galima įvardinti kaip labiausiai nukentėjusią nuo pastarojo sunkmečio – didžiausias butų kainų kritimas tarp šalies didmiesčių pasaulinės finansų krizės metu bei pirminėje rinkoje dar ilgą laiką buvęs itin gausus pastatytų ir neparduotų butų kiekis lėmė daug atsargesnį tiek gyventojų, tiek plėtotojų požiūrį į būsto rinkos perspektyvas.

 

Todėl šiame mieste fiksuojame kukliausią butų kainų prieaugį“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.