Nuo Naujųjų butų kainas augins papildomi reikalavimai statytojams

Nuo 2016 m. Lietuvoje bus galima statyti ne žemesnės nei A energetinės klasės daugiabučius. Šiuo metu rinkoje dominuoja B klasės pastatai. Statytojai pastebi, kad Lietuvoje reikalavimai A klasei itin aukšti, todėl daliai bendrovių statybos kaštai ženkliai padidės.

Dėl to būsto savikaina gali augti iki 15 proc. Daug įmonių šiuo metu skuba gauti leidimus statyboms, kad ir kitais metais galėtų statyti B klasės pastatus. Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai prognozuoja, kad darbų kainos augimas greičiau nupjaus dalį verslininkų pelno, o kainoms stipriau augti trukdys šiuo metu rinkoje esanti itin didelė naujo būsto pasiūla.

Konkurencija suvaldys kainas

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius 15min.lt tvirtino, kad naujus reikalavimus skirtingos bendrovės pajus skirtingai: „Statybos kaina, pagal mūsų skaičiavimus, gali kilti nuo kelių iki 15 proc.

Reikia suprasti, kad tie, kas iki šiol statė kokybiškus būstus, ir toliau juos statys. Jiems skirtumas bus labai nedidelis. Tuo tarpu tiems, kurie bandė atitikti minimalius B klasės reikalavimus, pabrangimas statant A klasės būstus bus gerokai didesnis.

Pasak jo, pirmiausia keisis reikalavimai pastato sandarumui, langų ir durų kokybei, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui.

„Didesnę kainą pasidalins ir pirkėjas, ir statytojas. Viską perkelti ant klientų ir iš karto buto kainą kelti tiek, kiek padidės jo savikaina, būtų labai neatsakinga. To neleis padaryti ir dabartinė situacija NT rinkoje. Vilniuje šiuo metu statoma daugiau nei šimtas naujų projektų“, – kalbėjo M.Statulevičius.

Ar kišenės leis būti ES lyderiais?

Pašnekovas nurodė, kad reikalavimai A klasės pastatams nėra universalūs ir skirtingose šalyse skiriasi.

„Mūsų asociacijos nariai pirmieji Lietuvoje ėmė statyti A klasės būstus. Jie gali gana tiksliai apskaičiuoti kainų skirtumus. Taip pat jie aiškiai mato visus A klasės būsto privalumus ir trūkumus. Kyla klausimas, ar šiuo metu galiojantys reikalavimai yra proporcingi.

A klasė tai daugiau psichologinis rodiklis. Kiekviena šalis pasirenka, kokie būstai atitinka A klasę. A klasės būstai Lietuvoje nėra tokie, kokie yra kur nors Norvegijoje ar Suomijoje. Kiekviena valstybė rodiklius yra nustačiusi individualiai ir Lietuva yra nustačiusi juos gana aukštus net ir lyginant su Skandinavijos šalimis.

Mes keliame klausimą, ar tikrai visi esame tokie turtingi, kad iš karto šoktume į pirmąją vietą Europoje ir būtume lyderiais? Ta diskusija su Ūkio ministerija šiuo metu ir vyksta. Kartu su ministerijomis tariamės, kokie reikalavimai bus ir kiek iš tiesų brangs daugiabučių statyba nuo kitų metų“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Vilniuje bus sudėtingiausia

M.Statulevičiaus teigimu, skirtinguose Lietuvos miestuose įgyvendinti įstatymo reikalavimus statytojams prireiks skirtingų investicijų. Vilniuje tai padaryti bus sudėtingiau nei, pavyzdžiui, Kaune.

„Iki 2012 m. Lietuvoje buvo galima statyti ir C klasės būstus, bet jau tada kai kurios įmonės statė A klasės daugiabučius. Ir dabar yra įmonių, kurios jau stato A++ klasės būstus, bet daugelis įmonių velkasi uodegoje ir stato privalomąją B klasę. Tai yra ekonominis būstas, kuris šiuo metu populiariausias.

Energetinė klasė priklauso nuo daugelio dalykų. Net nuo miesto, kuriame stovi daugiabutis. Miestuose, kuriuose naudojama daugiau atsinaujinančių energetikos šaltinių, pastatyti A klasės daugiabutį bus paprasčiau nei Vilniuje“, – sakė M.Statulevičius.

Jis priminė, kad pagal ES reikalavimus 2020 m. Lietuvoje ir kitose ES valstybėse bus galima statyti tik A++ energetinės klasės pastatus.

„Kiekviena šalis pasirenka kelią, kaip tai bus padaryta. Mes dabar galime likti B klasėje iki pat 2019 m., o paskui bus labai staigus šuolis, kai būsto statyba brangs trečdaliu ar panašiai. Niekas to nenori. Siekiame laipsniškumo, kad nei statytojams, nei projektuotojams, nei pirkėjams nebūtų šoko“, – minėjo pašnekovas.

Svarbu ne klasė, o kaina

NT brokeris, bendrovės „Capital Pro“ partneris Andrius Jonaitis 15min.lt teigė, kad pirkėjams svarbiau ne pastato energetinė klasė, o būsto kaina.

„Reikalavimas statyti ne žemesnės nei A klasės būstus labiau nurėš statytojų pelnus, nei didins kainas. Šiai dienai rinkoje yra 4,2 tūkst. naujų butų. Tai labai didelis perteklius. Metus ar pusantrų situacija iš esmės nesikeis ir privaloma A klasė kainų stipriai nekeis.

NT rinka bent jau Vilniuje tikrai labai aktyvi. Reikia suprasti, kad tarp tų 4,2 tūkst. butų dalis yra tokių, kurie dar tik brėžiniuose. Pasiūla yra didelė, konkurencija taip pat. Pirkėjas turi didelę pasirinkimo laisvę.

Teoriškai pasiūlos faktorius turėtų labai žeminti kainą, tačiau ji stipriai nekinta, nes šiuo metu yra labai pigūs pinigai. EURIBOR yra nulinis ir skolintis labai palanku. Taip pat Lietuvoje auga atlyginimai, žmonės į savo ateitį žiūri vis optimistiškiau“, – kalbėjo A.Jonaitis.

Pirkėjams naudos maža

Jis pabrėžė, kad B klasės nuo A klasės pastatai skiriasi ne tiek jau daug. A klasė turi atsinaujinantį energijos šaltinį, modernesnę vėdinimo sistemą. Daugeliu atveju visi šie dalykai nėra tokie svarbūs kaip būsto kaina:

„Senos statybos ir ekonominės klasės butų pirkėjai yra tikrai jautrūs kainai ir jie renkasi geriau mažesnę buto kainą dabar nei mažesnius mokesčius už buto šildymą ateityje. Jeigu žmogus žiūri tik į ekonominę naudą, tai geriau pirkti senos statybos būstą ir mokėti didesnes sąskaitas už šildymą, nes tai vis tiek bus pigiau, nei pirkti geros kokybės naujos statybos būstą.