Neprofesionalams daugiabučių renovacija vis dar per klampi
Konsultantai gerokai atitolo
Jei daugiabučiai namai Kaune būtų modernizuojami valstybės, savivaldybės ar ES fondų lėšomis, visais projektavimo ir statybos klausimais būtų pasirūpinta, ko gero, nebūtų tokio namo, kurio gyventojai renovacijos atsisakytų. Kol kas tūkstančiai daugiabučių stovi nugyventi, jų gyventojai delsia imtis ryžtingų sprendimų. Daugelis baiminasi didelės finansinės naštos, o tų namų, kurių sienas apsupa statybiniai pastoliai, idėjinius vedlius galima vadinti didvyriais.
Vienas tokių daugiabučių, kurio savininkai renovacijai ryžosi daugiau kaip prieš dvejus metus, jau įpusėjo statybos darbus. Nepakęsdami prastos savo namo techninės būklės, prestižinėje Žaliakalnio vietoje, netoli sporto halės esančio daugiabučio savininkai ryžosi jį iš esmės suremontuoti. Tiesa, negalvojo, kad tai truks taip ilgai ir sudėtingai.
Pradėtas statyti 1957-aisiais ir po dvejų metų baigtas plytinis daugiabutis renovuojamas prižiūrint dviem moterims. Pradžioje šios naštos ėmėsI pensininkė medikė Ona Petrauskienė, o kai atsirado administratoriaus etatas, kuriam algą moka valstybė, darbą perėmė to paties namo gyventoja Svetlana Būgienė.
Moterys įtarė, kad bus nepigu, bus vargo, tačiau po to, kai savo kailiu patyrė kur kas daugiau painiavos, nei tikėjosi, antrą kartą nė už ką nesiimtų tokios misijos.
Renovaciją įpusėjusio daugiabučio bendrijos atstovės pastebėjo, kad šis procesas ne lengvėja, bet, priešingai, tapo sudėtingesnis. Ypač po to, kai regionuose neliko renovacijos procesą koordinuojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) konsultantų. Teoriškai patarimai turėtų būti teikiami tik iš Vilniaus, telefonu, arba patys specialistai iš sostinės turėtų vykti pas gyventojus.
„Paskambinus į centrinę būstinę Vilniuje, gauti reikiamos pagalbos nepavyko. Viena darbuotoja, anksčiau dirbusi Kaune, atostogavo, o ją pavaduojanti moteris nebuvo įsigilinusi į mūsų projektą, nežinojo subtilybių“, – pasakojo O.Petrauskienė.
Vykstant statybos darbams, pasak jos, klausimų iškyla daug, atsakymų reikia nedelsiant, projektą reikia koreguoti. „Kai padalinys buvo Kaune, jei ne vienas, tai kitas iš trijų čia dirbusių specialistų patardavo. Dabar darbai trukdosi, nusitempia“, – apgailestavo namo remontu besirūpinančios moterys. Regioninių padalinių panaikinimas, jų įsitikinimu, buvo labai neapgalvotas žingsnis.
Jokia mobilioji kvalifikuotų specialistų grupė iš Vilniaus, kaip buvo žadėta pavasarį, paskelbus apie agentūros centralizavimą, Vaižganto gatvėje dar nesilankė.
Atsijungė nuo šilumos tinklų
Šildymo kaina – ne vienintelė priežastis, kodėl reikėjo iš esmės reabilituoti pusę šimto metų skaičiuojantį namą. Pasirodo, 25 butus ir kelias komercinės paskirties patalpas turintis namas neseniai įstengė atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir įsivedė autonominį dujų šildymą. Jau praėjusią žiemą žmonės šildėsi patys ir mokesčiai už šilumą sumažėjo kone perpus.
„Takas iki mūsų namo žiemą žaliuodavo, “Kauno energija„ nesirūpino, kad ateinanti šiluma būtų gerai izoliuota. Šiluma barstėsi pakeliui“, – didelius mokesčius už šilumą prisiminė bendrijos atstovės.
Ties tuo nebuvo sustota. Gyventojams buvo aišku, kad sąskaitos už šilumą būdavo didelės ir dėl prastos namo kokybės. Nors mūrinės sienos storos, tačiau viduje būdavo labai šalta. Patalpose nuo seno buvo įrengta nedaug radiatorių, šie sunkiai prišildydavo aukštas lubas turinčius butus.
Be to, reikėjo tvarkyti seną čerpių stogą, trupantį fasadą, pakeisti langus ir duris laiptinėse, sutvarkyti lietaus nuotekas. Namo rūsius semia vanduo, tad renovuojant namą bus pasirūpinta ir jo hidroizoliacija.
Kadangi daugiabutyje vyniojosi visas kamuolys problemų, pasiūlius namą renovuoti, didelio gyventojų pasipriešinimo nebuvo. „Vienas kitas sakė, kad gerai ir taip, nereikia namo šiltinti, bet, prasidėjus procesui, neprieštaravo“, – prisiminė namo bendrijos pirmininkė.
Platus darbų spektras
Šio namo atnaujinimo investicinio projekto sąmata siekia apie 1,2 mln. litų. Gyventojai tikisi, kad pavyks sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos, tuomet valstybė apmokės 30 proc. šios sumos.
„Gal duos ir 50 proc.? Per televiziją kalbėjo, kad jei pasieksime gerą šildymo efektą, duos daugiau. Taigi mes tikimės“, – neslėpė O.Petrauskienė.
Be to, skelbiama, kad gyventojams kompensuojama iki 100 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus, jei pagal įgyvendintas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė.
Vaižganto gatvėje modernizuojamo daugiabučio bendrija dokumentų rengimo išlaidas kol kas apmokėjo pati, iš namo sukauptų lėšų. Tik kai darbas bus baigtas ir priduotas, pasak O.Petrauskienės, valstybė turėtų kompensuoti.
70 kv. m ploto buto renovacijos darbai atsieis daugiau kaip 50 tūkst. litų. Jei valstybė padengs 30 proc. išlaidų, buto šeimininkams teks sumokėti ne mažiau kaip 35 tūkst. litų. Tokių sumų daugelis žmonių neturi sutaupę, tad ėmė banko paskolą.
„Be abejo, renovacija kainuoja nemažai. Mūsų projektas visiškai kitoks nei eilinių daugiabučių. Bet to, daug kainavo autonominio dujų šildymo sistema, individuali apskaita. Dėl šildymo dujomis ant stogo atsirado kaminai. Uždengti šlaitinį stogą skarda kainavo brangiau, nei kainuotų atnaujinti plokščią stogą“, – projektą pabranginusius veiksnius vardijo S.Būgienė.
Turi saugoti puošybą
Gyventojai savo namą vadina chruščiovke. Daugiabutis Vaižganto gatvėje prieš 53 metus pastatytas metalo fabriko darbuotojams. Jo projektas netipiškas: namas trijų aukštų, su dvišlaičiu stogu, dviem fligeliais, fasadai tinkuoti, monumentalų statinį skaido karnizas.
Sovietmečiu statytas namas savitas, bet nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Vis dėlto jis yra saugomoje Žaliakalnio teritorijoje, todėl namo renovavimo rūpesčius papildė dar ir paveldo institucijų nurodymai – apšiltinant išorės sienas išsaugoti pirminius architektūrinius elementus, kad dekoro elementai būtų atkartoti.
Pavyzdžiui, buvo paprašyta išsaugoti karnizą. „Kai kas aiškino, kad šis karnizas yra šalčio laidininkas, o kai kas, priešingai, tikino, kad jis turės įtakos namo sienų sandarumui. Jo atsisakius, abejonių neliktų, tačiau jau nuspręsta jį palikti“, – pasakojo O.Petrauskienė.
Dalis fasado jau apšiltinta putų polistirolo plokštėmis, nutinkuota ir nudažyta, o štai betoninių balkonų, kurie yra tik namo užnugaryje ir jau gerokai apirę, klausimas vis dar kybo ore.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio specialistai aiškina, kad baigiantys nutrupėti betoniniai balkonai yra namo dekoro elementas. Visgi pasiūlymas šiuos balkonus restauruoti namo gyventojams sukėlė nemažai abejonių.
Apšiltinus fasado sienas, vietos nedideliame balkone beveik neliko, apkūnesnis žmogus nė negali į jį įtilpti. Be to, atnaujintas betoninis balkonas, spėjo moterys, nebūtų ilgaamžiškas sprendimas.
Daliai namo gyventojų patiktų išsaugoti autentiški balkonai, tačiau kiti svarsto apie jų praktiškumą. Galbūt balkonai galėtų būti lengvesnių konstrukcijų, kiek didesni, o gal visai balkonų atsisakyti?
KPD atstovai „Kauno dieną“ patikino, kad siūlymai restauruoti balkonus tėra rekomendacinio pobūdžio, esą jei bus pateikti kitokie projektiniai pasiūlymai, jie bus svarstomi.
„Jei reikalaujama išsaugoti originalią autentiką, galbūt savivaldybė galėtų finansiškai prisidėti“, – svarstė pašnekovės. Deja, kartą paprašius savivaldybės paramos, negauta nė lito.
Alga administratorei – grašiai
Šis Kauno daugiabutis, kaip teigė bendrijos atstovės, pirmasis Kaune, kuris atnaujinamas pagal JESSICA finansavimo modelį.
Renovacija besirūpinančios moterys negali pasakyti, ar šis finansavimo modelis palankesnis, nei prieš tai buvęs, tačiau 50 proc. parama, neabejoja jos, žmonėms kėlė didesnį apetitą atnaujinti senus namus. Ypač žmonės prarado norą, kai valstybė nusprendė padengti tik 15 proc. renovacijos darbų išlaidų. Tik vėliau patikslinta, kad tiems namams, kurie sutaupys ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos, bus kompensuojama 30 proc. atliktų rangos darbų.
Palengvinimas gyventojams turėjo būti renovacijos administratoriaus pareigybė, kuriam valstybė moka atlygį, siekiantį 35 centus už kiekvieną renovuojamo namo naudingojo ploto kvadratinį metrą. Antai Vaižganto gatvėje gražėjančio daugiabučio namo renovacijos administratorė gauna atlygį, bet jis siekia vos kelis šimtus litų per mėnesį, o rūpesčių ne mažiau, nei šiltinant didelį, tipinį daugiabutį namą.
„Jei administruotume didelį namą, kur butų ne mažiau, kaip 60–100, galbūt atlyginimas siektų tūkstantį litų. Tada gal ir norėtųsi lakstyti po savivaldybę“, – pastebėjo bendrijos pirmininkė.
„Kai mane įkalbinėjo būti administratore, sakė, kad nieko suprasti statyboje nereikia“, – kvatojo S.Būgienė, patyrusi, kad tokių žinių dar ir kaip reikia. Pasak jos, kiekviename daugiabutyje iškiltų vis kitos problemos, todėl nereiškia, kad administravus vieną namą, būtų daug lengviau administruoti kitą. „Kartais net nėra kada vaikams pagaminti valgio“, – prisipažino moteris, sprendžianti įvairius klausimus su statybininkais, projektuotojais, konstruktoriais. Vyrų, kurie galėtų imtis renovacijos naštos, šiame name neatsirado.
„Kai pasakai, kokią sumą gaus, niekas daugiau nesutiko dirbti, jau nekalbant apie žmogų iš šalies“, – pridūrė moterys. Administratore sutikusi būti S.Būgienė atsisakė dalies etato savo nuolatiniame darbe, priešingu atveju negalėtų rūpintis namo renovacijos reikalais, nes įstaigos, kuriose jai dabar tenka dažnai lankytis, dirba tik darbo valandomis.
„Valstybė turėtų kitaip organizuoti šį darbą“, – įsitikinusios moterys.
BUPA Viešųjų ryšių ir informavimo skyriaus vedėja Danguolė Mikutienė:
Nuo 2012 m. gegužės BUPA Viešųjų ryšių ir informavimo (VRI) skyriaus specialistai pradėjo įgyvendinti naują komunikacijos strategiją, pristatant gyventojams, bendrijoms, namus administruojančioms įmonėms ir savivaldybėms daugiabučių namų atnaujinimo programą pagal JESSICA finansavimo modelį.
Panaikintų regioninių padalinių darbuotojams perėjus dirbti į reorganizuotą VRI skyrių, susibūrė stipri patyrusių specialistų komanda, kuri aktyviai ėmėsi įgyvendinti naujas visuomenės informavimo formas – vykstama į gyventojų susirinkimus, pateikiant jiems konkrečią, su jų daugiabučiu susijusią informaciją. Iš viso per gegužės–liepos mėnesius dalyvauta 120 susirinkimuose.
BUPA VRI skyriaus specialistai pradėjo rengti tikslinius susirinkimus, juose pateikiama konkreti aktualiausia informacija, pirminių dokumentų pavyzdiniai paketai, pristatomas BUPA specialistas, kuruosiantis jų namus. Per gegužę–liepą suorganizuota 20 mokymų. Gyventojams, norintiems „gyvai“ pamatyti renovuotus namus ir pabendrauti su juose jau ne vienus metus gyvenančiais žmonėmis, pradėtos rengti ekskursijos.
Įgyvendinant naują visuomenės informavimo modelį, sąlygišku pavadinimu „Iš kabinetų – pas žmones“, juntamas akivaizdus gyventojų susidomėjimo renovacija padidėjimas. Liepos pabaigoje jau buvo 145 naujai susidomėję namai, su kurių gyventojais šiuo metu aktyviai bendradarbiaujama.
Sekite mus