Nekilnojamojo turto mokestis stringa

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti.

Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus sulaukė pritarimo. Papildomai iš mokesčio buvo planuojama surinkti 11 mln. eurų. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

Finansų ministro teigimu, naujas mokestis siūlomas dėl to, kad vis daugiau žmonių ima paskolas ir perka daugiau būstų nuomai, tad toks žingsnis padėtų valdyti nekilnojamojo turto (NT) burbulus.

Apmokestins būstą Akmenėje, bet ne Vilniuje

Konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, kad šis pakeitimas paliestų 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tačiau pastebėta skirtumas, kad jeigu Vytas gyvenantis Akmenėje ir turintis du butus po 5 tūkst. eurų, o Andrius gyvenantis Vilniuje vieną butą už 100 tūkst. eurų, mokestį mokės Akmenėje gyvenantis Vytas.

Tam antrino ir Andrius Kubilius, klausdamos logikos, kodėl būstas apmokestinamas ne nuo vertės, o nuo kiekio.

„Kaip tam žmogui Akmenėje paaiškinti, kad jis moka už 10 tūkst. eurų, o Vilniuje už 200 tūkst. eurų butą nemoka. Normalus mokestis, turi kažkokį turtą ir moki nuo vertės, o ne nuo jo kiekio“, – kalbėjo A. Kubilius.

„Tą logiką leiskit išmušti. Darote prielaidą, kad visada bus taip, jei gyvenu mieste tai ir antrą būstą tame mieste turiu. Ne visada taip yra“, – kalbėjo V. Šapoka.

Jei gyventojas turi būstą Vilniuje ir Akmenėje, lengvata suteikiama didžiausios vertės būstui, tai yra mokestis būtų mokamas nuo būsto Akmenėje, o ne nuo būsto Vilniuje.

Tačiau jei asmuo turi vieną būstą Lietuvoje, o kitą užsienyje, NT nebūtų apmokestintas.

Tiesa, finansų ministras tikina, kad persirašyti turtą nėra taip paprasta, o tuo tarpu deklaruoti bus labai paprasta, nereikės ieškoti jokių verčių, užteks paspausti vieną mygtuką VMI puslapyje.

Abejonės dėl tikrojo mokesčio poveikio

Dėmesys diskutuojant atkreiptas ir į pensininkus, kurie pasirenka pirkti antrą būstą, kaip priedui prie pensijos. Nusiperkamas būstas, jis vėliau nuomojamas ir taip būnama papildomai gauti pajamų prie pensijos.

„Toks būdas kaupti pensijai rizikingas, 40 metų į priekį pasiimti paskolą, tam kad jį išnuomoti, prisiimti nuomininko riziką, susikoncentravus į vieną vietą visuotinai pripažįstama, kad tai galimas būdas, bet tik tuo atveju, jei rizika diversifikuojama ir turima keliasdešimt NT objektų. Tačiau jei apie vidutinį vartotoją kalbame tai rizikingas būdas“, – kalbėjo finansų ministras V. Šapoka.

R. Budbergytė pridėjo, tačiau labai populiarus būdas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad iš fiskalinės pusės 11 mln. labai maža nauda, tačiau administravimas tokio mokesčio gali būti labai brangus. Ž. Šilėnas taip pat pastebėjo, kad žmonės jau taip moka mokesčius už nuomos pajamas. Be to, jis pabrėžia, kad jaunos šeimos būsto nusipirkti negali ne dėl to, kad kažkas superka visus butus, o todėl, kad pradiniam įnašui daug reikia norint gauti paskolą.

Dėl to jis siūlo palengvinti statybų procesus, kad būtų galima padidinti pasiūlą.

„Ar turtas akcijomis sukauptas laikomas, ar butais, ta turtinė nelygybė nepasikeis. Be to, kiek yra įvertintas šio mokesčio perkėlimas nuomininkams? Reikia neatmesti, kad taip gali nutikti. Ar sustabdys NT burbulą? 30 eurų per metus nesustabdys norinčių spekuliuoti“, – kalbėjo Ž. Šilėnas.

V. Šapoka teigė, kad Seimo nariams liko apsispręsti, palaikyti Vyriausybę ar Laisvosios rinkos institutą.

Galiausiai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė padaryti pertrauką svarstyme, tačiau nežinia iki kada. Gali būti, kad net iki rudens.