Neeilinė situacija Senamiestyje: oficialiai – palėpė, realiai – butas
Nepavyko įteisinti
Panašu, kad būtent taip vyksta M.Valančiaus gatvėje Kaune. Ši istorija prasidėjo dar prieš 24 metus, kai maždaug 46 kv. m buto, esančio šalia Arkikatedros bazilikos, savininkas sumanė daugiau nei dvigubai pasididinti būstą ir tai padarė užsitvėręs apie 63 kv.m bendros su kaimynais palėpės, nors pagal turimo buto plotą vieno buto savininkams priklausytų tikriausiai šešiskart mažiau. Taip iš nediduko butas išaugo į erdvų 109 kv. m ploto būstą.
Šių pakeitimų minėto buto savininkui įteisinti nepavyko. To po jo ir žmonos mirties kol kas nepavyko padaryti ir dukroms. Viena kliūčių – rekonstruojant palėpę ir paaukštinant stogą buvo nukrypta nuo rekonstrukcijos plano.
Registrų centre tebefigūruoja, kad buto plotas – maždaug 46 kv. m. Oficialiai visa palėpė iki šiol priklauso visiems butų savininkams, tačiau visa ja naudotis ne tik kad negali, bet, kaip guodėsi viena kito buto savininkių, dar yra apkraunami papildomais mokesčiais. Tikriausiai nemaža suma, kaip bandė sumuoti gyventoja, susidariusi dėl skaičiavimo, kaip butų savininkai, pavyzdžiui, dalijasi mokestį už avarinių ar kitokių situacijų likvidavimą, namo fasado renovaciją, kuri neseniai buvo atlikta.
Viena į pykčių sūkurį patekusio buto savininkių yra išrinkta namo savininkų bendrijos pirmininke. Ji kalbėdama su "Kauno dienos" žurnaliste neigė bet kokius kaimynės priekaištus. Pastaroji, nepaisant įvairių komisijų išvadų, apie kurias kalbėjo namo pirmininkė, vis tiek mano, kad ji su kaimynais ne savo noru yra investavusi į padidinto buto savininkų gerovę dar ir dėl patalpų šildymo.
Jau penkeri metai, kaip namas yra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos, kai mokesčiai už šildymą standartiškai skaičiuojami pagal oficialiai šildomą būsto plotą, tačiau iki tol daugybę metų naudotasi "Kauno energijos" paslaugomis.
"Manau, kad būdavo šildoma ir prisijungta palėpės dalis, nes ji prijungta prie buto", – sakė į redakciją besikreipusi ir situacija pasipiktinusi šio namo gyventoja. Ji teigė turinti abejonių, ar dabar buto savininkai susimoka visas faktines išlaidas, atsiradusias dėl visų 109 kv. m šildymo: "Savininkai nepateikia informacijos, kaip jie apšildo šį plotą."
"Klausykit, mes šildomės taip, kaip šildomės. Daugybė visokių inspekcijų tikrino ir dėl šildymo, ir dėl visų kitų dalykų. Viskas užfiksuota. Visus popierius turiu. Dėl jos šmeižto turiu teisę kreiptis į teismą", – ryžto nestokojo bendrijos vadovė.
Siekia, kad išgriautų
Skriaudžiama besijaučianti moteris "Kauno dienai" sakė šokiruota to, kad, jos manymu, iš visų instancijų nesulaukusi jokios realios pagalbos dėl kaimynų savivalės.
"Jos (dvi buto paveldėtojos – aut. past.) turėjo tūkstantį galimybių statybą įteisinti, žmoniškai išsiaiškinti. Tačiau jų absoliuti arogancija, akiplėšiškumas atvedė prie situacijos, kuri yra dabar ,– statyba neįteisinta iki šiol. Daugybę metų iš pradžių vyko teismai, po to įsijungė savivaldybė, Seimo kontrolierius. Visi rašė, kad esu teisi, bet realiai niekas nieko nepadarė, kad man padėtų. 20 metų žmonės gyvena kitų žmonių sąskaita. Akivaizdu, kad kažkam reikia, jog šitos statybos išliktų. Bet netylėsiu", – ryžtingai dėstė moteris.
Jos nuomone, savivaldybė galėtų pasielgti labai paprastai – palėpės užgrobėjams liepti ją atlaisvinti, išgriauti sienas savo lėšomis.
"Tegul sukasi, kaip išmano. Dokumentų, leidžiančių įsiteisinti statybą, nėra, kitaip seniausiai būtų įteisinę. V.Matijošaitis deklaruoja, kad savivaldybė labai aršiai kovoja su nelegaliomis statybomis. Kažkodėl šiuo atveju viskas vyksta labai lėtai: vieni išrašo baudą, kiti apskundžia, praeina dar metai, vėl teismas kažkokią nesąmonę parašo", – nebuvo patenkinta kaunietė.
Ji skundėsi ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, jos manymu, demonstruotu bejėgiškumu. "Statybų inspekcijai labai lengva atsifutbolinti. Trejus metus jie mus siuntinėjo iš vienos instancijos į kitą, po to priėjo prie išvados, kad suėjęs senaties terminas ir nebe jų kompetencija spręsti šį klausimą", – teigė moteris.
Pašnekovė teigė, kad į instancijas dėl kaimynų nelegalios statybos pati kreipėsi ne iš karto, nes vis tebelaukė, kol pasibaigs savininkų inicijuojami procesai dėl statybos įteisinimo. Taip nejučia prabėgo įstatymų nustatytas 10 metų senaties terminas.
Istorija be galo
Kitiems kaimynams, anot moters, dėl nelegalios statybos ir sumažėjusios palėpės viskas labai gerai. Skamba keistokai, tad gal tuomet situacija visai kitokia, nei ji piešia?
Bandydami susisiekti su padidinto buto savininkais ir apsilankę šiame name kalbėjomės su kito buto savininke. Ji sakė nematanti jokių problemų dėl palėpės. "Ten šiukšlynas, vėjai švilpia", – laisvąją palėpės dalį nelankytina ir nenaudojama apibūdino moteris. Anot jos, bendrus namo mokesčius savininkai išsidalija sąžiningai, priekaištų dėl to iš jos pusės nėra ir nėra buvę.
Pirmame aukšte duris atidariusi dar kita moteris teigė, kad ji yra bendrovės, nuomojančios butą veiklai, atstovė, tad palėpės reikalai jai apskritai nerūpi.
Savivaldybės atstovų teigimu, geriausiai į M.Valančiaus gatvės daugiabučio epopėją įsigilinęs yra Centro seniūnas Marius Švaikauskas. Vis dėlto jo atsakymai buvo labai skurdūs. Bendrai apie situaciją jis per savivaldybės Viešųjų ryšių skyrių apskritai nieko nekomentavo, tik po žodį kitą atsakė į konkretesnius klausimus.
Jis nesiėmė vertinti to, kad už renovaciją kitiems butams galbūt teko sumokėti daugiau, nei priklausytų, kad gyventojams neleidžiama naudotis dalimi palėpės. "Seniūnija nekontroliuoja mokesčių. Tarpusavio nesutarimai sprendžiami taikia arba teismine tvarka", – kelią nurodė seniūnas.
M.Švaikauskas sakė, kad dėl šios užvaldytos dalies palėpės į seniūniją yra kreipęsis vienas gyventojas. Gautas skundas, kad palėpės patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Skirtos dvi baudos, bet jos buvo apskųstos. "Dėl jų vyko teismai. Teismas panaikino paskutinę skirtą baudą ir grąžino Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo metu vykdomas naujas tyrimas", – nedaugžodžiavo seniūnas.
"Ką dar tirti? Nelegali statyba. Ši istorija yra be galo. Savivaldybė akivaizdžiai dangsto šitą šeimynėlę. Nežinau, dėl kokių priežasčių. Išeina užburtas ratas. Labai nesąžiningas žaidimas, norisi sprendimų", – konstatavo kaunietė.
Palieka aiškintis gyventojams
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė, sulaukusi "Kauno dienos" klausimų, kaip tarnyba vertina esamą situaciją ir ką šiuo atveju daryti gyventojams, ėmė cituoti įstatymus.
"Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsniu, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi vienas iš bendraturčių bendrojo naudojimo patalpomis disponuoja savo nuožiūra, neturėdamas statinio bendraturčių sutikimo, kiti butų savininkai gali kreiptis į teismą dėl teisėtų interesų gynimo", – nušvietė atstovė.
Vandenį daugiabutyje drumsčiančios moters mama šią galimybę atmeta, nes, anot jos, reikia gerų advokatų ir pinigų, nes teismai juk gali ir dar dešimt metų užsitęsti.
Ji pridūrė, kad su dukra sulaukusi ne vieno siūlymo parduoti savo butą. "Parduotume, bet už tikrą kainą, o ne už centus, kaip mums siūlo, ir jeigu sumokėtų už mūsų palėpės dalį. Per teismus buvo konstatuota, kad ten nelegali statyba ir jos įregistruoti negalima. Mes nukentėjome mokėdami už jų kvadratus, šildymą ir taip toliau. Tokiomis sąlygomis sutiktume išeiti iš ten tikrai", – sakė moteris.
Ji užsiminė, kad jai nerimą kelia ir rūsių panaudojimas. "Dingo namo dokumentacija, nežinome, kiek ten yra rūsių. Jie juose galerijų įrengė. Norime, kad atiduotų, kas mums priklauso, ir viskas", – nerimo kaunietė.
Sekite mus