Neatsiradus paveldėtojams, valstybei atitenka ir itin prabangūs butai

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
Specialistai pastebi, kad kiekvienais metais atsiranda šimtai nekilnojamojo turto objektų, kurie, mirus jų savininkui, lieka be šeimininkų.

Tai – ne tik nedidelės vertės turtas regionuose, bet ir brangūs butai Vilniaus centre. Valstybės turtą valdantis Turto bankas sako, kad tokios tendencijos parodo Lietuvos demografinę padėtį, esą daugėja vienišių bei su giminėmis ryšio nepalaikančių žmonių.

Valstybei nebereikalingus pastatus valdantis ir parduodantis Turto bankas turi ir dar vieną funkciją – jų žinioje atsiduria niekam nepriklausantis nekilnojamasis turtas. Šeimininko tokie objektai netenka tada, kai prieš mirtį jų savininkas neparašo testamento, o artimų giminaičių, kurie galėtų paveldėti turtą, nėra.

„Kai gauname pranešimą, kad yra mirties atvejis, Turto banko darbuotojai iš pradžių bando išsiaiškinti, ar yra paveldėtojų, ar kažkas gali paveldėti. Jie atlieka savotišką detektyvų darbą. Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai šimtatūkstantinis turtas niekam nepriklauso – tada valstybė imasi juo rūpintis“, – paaiškina Turto banko atstovas Tomas Bagdonas.

Skaičiuojama, kad kasmet bešeimininkių objektų skaičius išlieka daugmaž stabilus – užpernai bankas perėmė per 500, pernai – beveik 400 NT objektų. Dažniausiai tai yra butai ir namai įvairiose Lietuvos vietose, kurių turto vertė svyruoja nuo kelis šimtus kainuojančio pastato kur nors laukuose iki buto pačiame sostinės centre.

„Regionuose būna apie kelis šimtus eurų – 500 ar 700. Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai mirus žmogui nėra paveldėtojų pakankamai brangiam turtui. Šiuo metu vyksta viešasis aukcionas, kur pardavinėjamas turtas už 106 tūkst. eurų Bokšto gatvėje, tai yra Vilniaus senamiestis. Artimiausiu metu bus paskelbtas ir kitas aukcionas, kur Trakų gatvėje bus parduodamas turtas“, – sakė T. Bagdonas.

Mirusio savininko turtas valstybei gali atitekti ir tada, kai paveldėtojai atsisako jį priimti. Notarų rūmų vadovas Marius Stačkaitis LRT RADIJUI sakė, kad tai nėra labai retas reiškinys.

 

„Tai priklauso nuo to, ar mirusysis turėjo skolų ar ne. Gali būti taip, kad įpėdiniams tiesiog neapsimoka paveldėti to turto, nes skolų yra daugiau negu (siekia) paveldimo turto vertė. Tokiu atveju yra naudingiau atsisakyti palikimo, kad nepirimti skolų, tada viskas keliauja valstybei“, – kalbėjo M. Stačkaitis.

Visus valstybės žinion patekusius objektus Turto bankas parduoda viešuose aukcionuose. Banko atstovas Tomas Bagdonas sako, kad sunkiausia parduoti nesutvarkytus, apleistus objektus ne didžiuosiuose miestuose – jie savo pirkėjų gali laukti mėnesių mėnesiais.

„Didmiesčiuose yra lengviau realizuoti, rajonuose ir regionuose, kaimiškose vietovėse – gerokai sunkiau. Bet atsiranda – pirmas, antras aukcionas. Šiemet planuojam pasiūlyti (…) daugiau kaip 200 objektų“, – sakė T. Bagdonas.

Specialistai sako, kad bešeimininkių butų statistika piešia Lietuvos demografinį paveikslą, o jame atsiskleidžia senėjanti visuomenė ir vienatvė. Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje šiuo metu gyvena kiek mažiau nei 200 tūkst. našlių. Absoliuti dauguma jų yra moterys. Taip pat maždaug penktadalis yra sulaukę pensinio amžiaus.

T. Bagdonas iš Turto banko sako, esą tikėtina, kad bešeimininkio turto ateityje tik daugės, o dabartinis jo kiekis rodo šalies socialines problemas.„Kaip dėsnis – kur nėra paveldėtojo, apie jį mes sužinom iš įvairių komunalinių tarnybų, paslaugų teikėjų, kurie teikia sąskaitas tų butų savininkams. Tai rodo, kaip yra susvetimėjusi visuomenė, jeigu žmogaus nepastebi mėnesį ar du, kad jis yra miręs. (…) Arba kai turto yra atsisakoma su skolų kupra, tai rodo kiek žmonės yra užgulusios skolos. Turbūt iš gero gyvenimo žmonės neatisako turto“, – svarstė pašnekovas.

Notarų rūmų vadovas M. Stačkaitis taip pat pastebi, kad dabar paveldėtojai atsisako vis daugiau turto.

„Jeigu pažiūrėt dešimtmetį ar dvidešimt metų atgal ir palyginti statistiką, yra akivaizdu, kad valstybė šiuo metu paveldi daug daugiau nei prieš 10-20 metų. Matyt, kad vienišų asmenų, tokių, kurie neturi giminių, daugėja“, – sakė pašnekovas.

Ekonomistai sako, kad senėjanti visuomenė yra bene pagrindinė grėsmė ekonomikai, nes ateityje dirbantiesiems reikės išlaikyti dar daugiau dirbti jau nebegalinčių žmonių.

 

Reklama: detective.lt