Naujos statybos namai virsta spąstais

Skambiai išreklamuoti daugiabučiai tėra gerai užmaskuotas brokas gražioje pakuotėje.

Štai į redakciją paskambinęs ir Vilniaus gyventoju Roku prisistatęs žmogus skundėsi, kad daugiabutyje, kuriame 2007-aisiais vilnietis įsigijo butą, jau lupasi sienų dažai, prateka vanduo, ryškėja kitos negerovės. Tokių daugiabučių daugėja ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, kuriuose vyko naujos statybos.

Namus administruojančios bendrovės teigia, kad gyventojų patiriama žala būtų kur kas mažesnė, jei iškart po statybų administruoti daugiabučius nebūtų skiriami juos statę statybininkai. Tačiau yra kitaip: pasirašant preliminarias namo pirkimo ir pardavimo sutartis, įtraukiamas ir punktas, kad daugiabutį administruos ne savivaldybių paskirtas administratorius, o patys statybininkai.

Pasak Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidento Sigito Čirbos, tai reiškia, kad garantiniu laikotarpiu, kuris paprastai trunka penkerius metus, daugiabutį prižiūri tas juridinis asmuo, kuris pats pastatą ir statė", o toks "administratorius" yra suinteresuotas slėpti garantiniu laikotarpiu išryškėjančius statinio trūkumus.

S. Čirbos tikinimu, po dešimties metų kai kurių šiandien naujais vadinamų daugiabučių namų vaizdas gali tapti blogesnis, nei dabar atrodo kai kurios "chruščiovkės". "Taip, naujos statybos būstai nėra idealūs. Tačiau yra kaip yra", – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus Statybos produktų ir būsto normavimo skyriaus vedėja Edita Meškauskienė. Ji siūlo "nepasirašinėti primestų sutarčių, nes pagal Civilinį kodeksą, jeigu jau ji pasirašyta, sutartis įgauna įstatymo galią – ir tada jau nieko nepakeisi".