Loftuose gyventi nesveika? Higienos normos turės pradėti galioti ir čia

Vis labiau populiarėjant loftų kultūrai susigriebta: dirvožemis buvusių fabrikų teritorijoje užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais. Tačiau loftuose gyvenamąsias patalpas įkuriantiems statybininkams nereikia paisyti higienos normų, nes jie prisidengia kuriantys ne gyvenamąsias, bet kūrybines ar komercines patalpas.

Higienos normos gyvenamosiose ir komercinėse ar gamybinėse patalpose visiškai skirtingos, o Lietuvos įstatymai numato, kad vienos paskirties objekte 49 proc. erdvių gali būti skiriami kitai, nei numatyta, veiklai.

Todėl loftų vystytojai dažnai apeina gyvenamosioms patalpoms būtinus patikrinimus ir butus vadina kūrybinėmis erdvėmis taip išvengdami krūvos grunto, sienų ir triukšmo tyrimų.

Problema dėl galimo loftų užterštumo kilo praėjusių metų pabaigoje. Tuomet visuomenininkai su antstoliais paėmė grunto buvusioje Kuro aparatūros teritorijoje mėginius ir pridavė tyrimams. Paaiškėjo, kad naftos produktų kiekis grunte 26 kartus viršijo gyvenamosioms teritorijoms taikomas normas, be to, rasta ir žmogaus sveikatai kenksmingo nikelio.

Loftų vystytojas Kuro aparatūros teritorijoje „Lofttown“ po šių tyrimų ėmėsi veiklos ir išvežė užterštą gruntą. Pasak „Loft Town“ projektų vadovės Rūtos Rimkienės, šiuo metu buvusioje Kuro aparatūros teritorijoje pavojaus sveikatai nebėra. Tiesa, „Loft Town“ nesutinka, kad jo būta ir prieš išvežant gruntą.

Po šios istorijos žemės ir pastatų buvusiuose pramoniniuose pastatuose, perdirbtuose į gyvenamuosius, keliamu pavojumi gyventojų sveikatai susirūpino Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Trečiadienį posėdyje svarstęs šią problemą komitetas nutarė, kad Sveikatos ministerija turi kuo skubiau parengti reikiamus teisės aktus, kad loftų vystytojai dar prieš pradėdami statybas būtų įpareigoti ištirti gruntą ir patalpas ir pašalinti užterštas medžiagas, jei jų bus randama. Loftų statybos turės vykti su Visuomenės sveikatos centrų priežiūra.

„Žmonės turi žinoti, ką perka, kur perka ir tyrimai turi būti atlikti prieš sudarant sutartis su žmonėmis“, – apibendrino sprendimą komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija teisės aktus keisti buvo paprašyta dar prieš pusmetį. Tuomet į ją dėl galimo loftų užteštumo ir įstatyminių kliūčių jam patikrinti kreipėsi Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Per pusmetį Sveikatos apsaugos ministerija nesugebėjo net atsakyti į kreipimąsi, nes esą dar aiškinasi, ką konkrečiai įstatymuose reikia taisyti.

„Mes matome, kad lyg akmuo nuo kalno pradėjo riedėti, iš tikrųjų gauname nemažai gyventojų skundų“, – pažymėjo Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktorė Rolanda Lingienė.

Pasak jos, ateityje problema bus dar opesnė, nes loftų gyventojai susilaukia vaikų, jiems reikia ir tylos, ir darželių bei sveikatos priežiūros, poilsio įstaigų.

„Labai supaprastėjo įstatymų nuostatos, kurios leidžia keisti paskirtį atskirai tų turtinių vienetų. Niekas nėra garantuotas, ir tai tikrai bus, kad nusipirkę loftus žmonės keis juos į neformalaus ugdymo įstaigas, gydymo įstaigas, o tame keitime dalyvauja tik savivaldybės, o Visuomenės sveikatos centrai nedalyvauja. Čia užprogramuotos didžiulės problemos, nes savivaldybės visada pritaria paskirties keitimui nevertindamos patalpų sveikatingumo“, – įspėjo, kad problemų ateityje kils dar daugiau R.Lingienė.