Loftų idėjos: apleistame sovietmečio fabrike – architekto svajonių būstas
Dabar menininkų kvartalu virstanti didžiulė buvusios gamyklos teritorija – populiari vieta. Čia kuriasi ne tik meno žmonės, bet ir nestandartinio būsto ar biuro ieškantys verslininkai. Įrengtos patalpos parduodamos ar nuomojamos tikrai nepigiai.
Prieš septynerius metus patalpas apleistoje gamykloje teko pirkti urmu. Už kvadratinį metrą jie mokėjo po 500 litų, bet turėjo iš karto pirkti visą maždaug tūkstančio kvadratinių metrų aukštą.
„Ant popieriaus lapo ranka tuomet braižėme aukšto planą ir užrašydami savo vardus visą plotą dalinomės maždaug po 60 kvadratinių metrų. Tuomet tai buvo visiškai tuščias ir apleistas gamyklos korpusas. Skirtingai nuo kitų, kuriuose veikė įvairios firmos, šis korpusas visiškai nefunkcionavo. Jame buvo išjungtas šildymas, elektra, neveikė kanalizacijos sistema“, – pradžią prisiminė architektas.
Į bendriją susibūrę bendraminčiai griovė pertvaras, išvežė kalnus šiukšlių, kad laimėtų kuo daugiau aukščio, buvusiuose gamyklos cechuose išdaužė betonines grindis.
Buvo suprojektuoti ir įrengti nauji lauko inžineriniai tinklai, kanalizacija ir vandentiekis, dujinio šildymo sistema. Teko sutvarkyti patalpų teisinį registravimą ir išsinuomoti po pastatu esantį žemės sklypą.
Susibūrė bendraminčiai
„Kūriausi čia ir dėl nestandartinės erdvės. Tačiau svarbiausia – sava kūrybinių žmonių bendruomenė, kurioje nėra atsitiktinių žmonių, lengva ne tik susitarti ir tvarkytis, bet ir smagu vakaroti drauge“, – kaimynais džiaugiasi D. Kudinas.
Anot jo, kad ir kur žmogus gyventų – ar daugiabutyje, ar nuosavų namų kvartale, bendruomeniškumas yra labai svarbus dalykas. Nors meno žmonės – individualistai, mąsto ir siekia to paties: kurti nenuobodžią aplinką, atgaivinti patrauklų, bet vis dar merdintį miesto kvartalą.
Ne vienerius metus Londone praleidęs architektas matė, kaip madingais ir prestižiniais kvartalais tapo buvę apleisti fabrikų rajonai rytiniame Londone. Ten ėmė kurtis ne tik dailininkai, dizaineriai, fotografai, kūrybinės agentūros, bet ir turtingi verslininkai, žvaigždės.
Nekilnojamojo turto kainos ten pranoko net kai kurių nuo seno gerą vardą turinčių kvartalų kainas, o žmones anksčiau gąsdinusi pramoninė aplinka ėmė vilioti.
Dėl ploto erdvės neaukojo
Kol kas buvusios karinės gamyklos aplinkos Naujamiestyje dar nepalietė didesni pokyčiai. Dėl sunkmečio čia buvo pristabdyti didesni darbai, atidėtos ne vienerios įkurtuvės. Tačiau Dmitrijus neabejoja, kad anksčiau ar vėliau čia neatpažįstamai bus pakeistos ir apšiurusios laiptinės, tamsūs koridoriai, pastatų fasadai bei visa aplinka.
Už sunkių metalinių durų atsiveria šviesus ir erdvus D.Kudino namų pasaulis.
Jame karaliauja erdvė, nes būtent ji yra svarbiausia tokio tipo patalpose. Architekto nuomone, jos negalima aukoti dėl kvadratinių metrų, nes tuomet savita erdvė netenka didžiausio privalumo.
Tai greitai pajuto kai kurie Dmitrijaus kaimynai, daugiau nei keturių metrų aukščio erdvėje įrengę ne antresolę, o ištisinę perdangą, kurią, nusivylus rezultatu, vėliau teko išardyti.
Dažnai, anot architekto, daroma ir kita klaida – ne itin lygios sienos, išskirtinės gamyklos lubų konstrukcijos uždengiamos gipskartoniu. Bet po juo dingsta ir visas pramoninių patalpų išskirtinumas.
Savo bute architektas specialiai neslėpė nei negrabių silikatinių blokelių jungčių sienose, nei vamzdžių, nei laidų. Šios detalės tik dar labiau pabrėžia savitą pramoninę estetiką.
„Man labiausiai norėjosi išbandyti gyvenimą tokioje didelėje industrinėje erdvėje. Ką tai reiškia, pajutau iš karto. Tokia erdvė nori nenori turi įtakos žmogaus gyvenimui, skatina gyventi kūrybingai, neužsidaryti, atsiskleisti“, – smagiais pojūčiais dalijosi Dmitrijus.
Ir gyvenimui, ir kūrybai
Namus D. Kudinas kūrė kaip daugiafunkcę erdvę, kurioje galėtų ne tik gyventi, bet ir dirbti, organizuoti renginius, fotosesijas.
Saugodamas erdvę Dmitrijus ją padalijo ne pertvaromis, o paties sukurtais baldų blokais, kuriuose sutalpino ir drabužinę, ir knygų lentynas, virtuvės spinteles, buitinę techniką ir net dušo kabiną.
Laiptų bloke architektas įrengė buities daiktų kambarį.
Bene įspūdingiausia detalė pačiame būsto centre – spalvingas hamakas. Šeimininkas jį parsivežė iš Brazilijos. Ten viešėdamas jis buvo įpratęs kasdien jame gulėti.
Sofa, Dmitrijaus nuomone, tokioje neįpareigojančioje aplinkoje atrodytų per daug solidžiai. O lengvai nukabinamas hamakas leidžia nesunkiai transformuoti erdvę, pritaikyti ją renginiams ir draugų vakarėliams.
Sekite mus