Kondicionierius tinka pareigingiems

Kai sąskaitoje yra vienas kitas tūkstantėlis laisvesnių litų, o jaustis žvaliam ir darbingam trukdo gamta, gali padėti technologijos. Bet svarbiausia nepersistengti. Oro kondicionierius - vienas iš tų prietaisų, kurių poveikiu negalima piktnaudžiauti.

 

“Susidariau įspūdį, kad beveik visi ispanai šniurkščioja, kosėja, gripuoja – žodžiu, karštą vasarą serga visokiomis peršalimo ligomis. Juk ten kiekviename biure, kiekvienoje parduotuvėje veikia kondicionieriai. Maža to, tvyro kažkokia tik kondicionuojamam orui būdinga smarvė“, – dalijosi kelionės įspūdžiais kolega.

„Nieko gero“, – kalbėdamas su LŽ tarsi atitarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto profesorius Artūras Kaklauskas, tačiau į ilgesnius komentarus nesileido, nes, anot jo, apie tai apstu informacijos internete ir lietuvių, ir užsienio kalbomis. Jis – natūralaus vėdinimo šalininkas.

„Tie kritikai turbūt nevengia ir patys karštą dieną važiuodami automobiliu įsijungti kondicionierių. Tai kodėl vengia jį naudoti gyvenamojoje patalpoje? – atkirto oro kondicionieriais prekiaujančios ir juos montuojančios bei prižiūrinčios UAB „Valkor“ projekto vadovas Ignas Staugaitis. – Visas pasaulis – nuo Afrikos iki Amerikos – šiais įrenginiais naudojasi, tad kuo mes blogesni?“

Taupumas – yda

Prekiautojai kitaip ir negalėtų kalbėti. Jie teigia, kad oro kondicionieriai vėsina ir šildo patalpas, prisotina orą deguonimi ir jonais, kovoja su bakterijomis ir grybeliais, neutralizuoja alergenus ir kitas žalingas daleles, išvalo žalingas sveikatai daleles ir jas sunaikina ir t. t.

Kam nėra malonu sekinantį vasaros karštymetį, lauke visiškai nugeibus ir prisikvėpavus dulkių, išmetamųjų dujų, sugrįžti į kondicionuojamas patalpas ir giliai įkvėpti tyro vėsaus oro?

 

Bet jei lauke oras įkaitęs iki 30 laipsnių Celsijaus, o namie – tik 18, sloga garantuota. „Dėl to pirkėjus visada perspėjame“, – LŽ tvirtino UAB „Reisvita“ projekto vadovas Deivis Radzevičius.

Visada verta kuo išsamiau išsiklausinėti pardavėją. Kondicionierius ir veiksmingas, priklausomai nuo parinktos jam vietos. Tai – inžineriniai dalykai, nuo jų neretai priklauso ir tai, kiek įrenginys tarnaus.

Didžiausia bėda, anot D.Radzevičiaus, kad žmonės, taupydami pinigus ir elektrą, renkasi mažesnio galingumo, pigesnius kondicionierius, todėl negauna to, ko tikisi. „Taip kalbame tikrai ne todėl, kad norėtume „iškišti“ brangesnius įrenginius“, – antrina ir jo konkurentas I.Staugaitis. Anot jo, pavyzdžiui, standartiniam 60 kvadratinių metrų trijų kambarių butui kondicionierius kainuotų nuo 2500 iki 15 tūkst. litų, ir ši suma – ne už prekės vardą, nes visus Lietuvoje parduodamus kondicionierius gamina garsios kompanijos, o už didesnį ar mažesnį funkcionalumą. Pavyzdžiui, nepašykštėjus papildomų 1000 litų galima įsigyti vadinamąjį „inverter“ modelį. Jis ir veiks tyliau, ir greičiau reaguos į temperatūrų patalpoje pokyčius, ir orą geriau išvalys.

„Nemanau, kad tai būtų didelis kainų skirtumas, juk kondicionierius įsirengiamas ne mėnesiui, o bent penkeriems metams. Žinoma, jei juo norima naudotis tik kelias savaites per metus, visiškai užtektų ir pigiausio“, – aiškino I.Staugaitis.

Dabartiniai brangiausi šios technikos modeliai, pasak jo, – „aukštasis pilotažas“. Kondicionierius, įsigytas maždaug už 15 tūkst. litų – tai visa oro kondicionavimo ir vėdinimo sistema: oras paimamas iš lauko, o iš patalpų panaudotas išleidžiamas.

„Nė nebandau neigti, kad, kaip sakė statybos projektavimo specialistas, geriausias patalpų vėdinimas yra natūralus. Natūraliai vėdinti patalpas būtina net ir tada, kai yra įrengti pačios aukščiausios klasės kondicionieriai. Beje, pagal dabartinį Statybos reglamentą kiekvieno naujo namo projekte turi būti numatomas priverstinis vėdinimas“, – LŽ kalbėjo specialistas.

Galima ir šildytis

Tarp kondicionieriaus funkcijų ne veltui minimas ir patalpų šildymas. Mat nustačius reversinį režimą, šis įrenginys pučia šiltą orą. „Mūsų biuras šildomas vien kondicionieriais, ir tai 3-4 kartus pigiau nei dujomis“, – LŽ pasakojo I.Staugaitis.

Pasak jo, 120 kvadratinių metrų patalpose yra įrengti 3 mažesnio galingumo kondicionieriai. Pasirinkus šį patalpų šildymo būdą, geriau paskirstoma šiluma, nes įrengus vieną galingą prietaisą, šildymas būtų netolygus, o greta jo būtų karšta. „Per pastaruosius trejus metus vis daugiau mūsų klientų kondicionierius naudoja šildymo sezono metu. Juk šildymo režimu gali dirbti visi kondicionieriai, o ir patalpų oro temperatūrą, kaip ir vėsinant, galima nustatyti tokią, kokios pageidaujama“, – dėstė projekto vadovas.

Dar prieš keletą metų buvo draudžiama oro kondicionierius naudoti tada, kai lauko temperatūra yra žemesnė nei 5 laipsniai, nes kildavo vadinamojo šiluminio sprogimo grėsmė. Naujos kartos „inverter“ kondicionierius galima naudoti net kai lauke minus 15, o kai kuriuos – ir kai minus 25 laipsniai. Kad kondicionierius netaptų galvos skausmu, pasak D.Radzevičiaus, svarbu bent kas du mėnesius valyti ir keisti filtrus, o prieš prasidedant kiekvienam naujam sezonui – paruošti naujam darbui. Nagingesnis šeimininkas tuo gali pasirūpinti ir pats. Neprižiūrimas kondicionierius gali tapti ne tik daiktu, gerinančiu sveikatą ir savijautą, bet ir ligų priežastimi, perspėja ir kondicionierių pardavėjai, ir higienistai.

LŽ pakalbinta alergologė-pulmonologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Eglė Vaitkaitienė sakė, kad lazda turi du galus. Anot jos, kondicionieriai neretai tampa ir negalavimų priežastimi, kurių dažniausia – persišaldymas. Mat žmonės mėgsta nustatyti šio įrenginio režimą taip, kad oro temperatūra patalpose labai skirtųsi nuo lauko temperatūros.

Įvairūs šaltiniai nurodo skirtingas didžiausio oro skirtumo ribas. Kartais minimas didžiausias „protingas“ 8 laipsnių skirtumas, bet priduriama, kad taip rizikuoti gali tik užsigrūdinę žmonės.

E.Vaitkaitienės įsitikinimu, karštą vasaros dieną skirtumas tarp lauko ir kambario temperatūrų neturėtų būti didesnis kaip 5-6 laipsniai. Tad jeigu lauke 30 laipsnių, oro kondicionieriaus suteikiama temperatūra turėtų būti nustatyta ties 24-25 laipsniais.

„Jeigu pastovi temperatūra automobilyje vasarą ir žiemą bus 21-22 laipsniai, tikėtina, neturėsite problemų dėl peršalimo ligų. Tai mano asmeninė patirtis ir patarimas visiems LŽ skaitytojams“, – teigė profesorė. Be peršalimo ligų, anot jos, per kondicionierius galima užsikrėsti ir legionelioze.

Medikai perspėja, kad didelis temperatūrų kontrastas kenkia ir akių gleivinei, ypač kai nešiojamos kontaktinės linzės. Todėl būtina gerai nustatyti kondicionieriaus reguliuojamą santykinę oro drėgmę – ji turi būti ties 40-60 proc. riba. Kai per sausa, džiūva akys, šerpetoja oda, o kai per drėgna, sparčiai dauginasi bakterijos, drėksta sienos, kaupiasi pelėsiai. Specialistai pataria rinktis naujos kartos oro kondicionierius, kurie skleidžia mažesnį triukšmą, mažiau trikdo poilsį ir kuriuose naudojama nekenksminga aplinkai, netoksiška šaldomoji medžiaga „R407c“. Anksčiau naudota medžiaga „R22“, pagaminta chloro pagrindu, pripažinta viena iš ozono sluoksnio ardytojų.

Faktai

– Pirmieji oro vėsinimo prietaisai prieš tūkstančius metų pradėti naudoti Persijoje: per stoge įrengtas orlaides vėjo įpūstas oras pereidavo per vandens talpyklas ir šitaip atvėsintas patekdavo į pastatą.

 

– Pirmąjį modernų elektrinį oro kondicionierių sukūrė amerikietis Willisas Havilandas Carrier 1902 metais. Šis įrenginys ne tik vėsino vienos Niujorko spaustuvės patalpas, bet ir išlaikė žemą oro drėgnumą.