Kokius buitinius prietaisus lietuviai rinksis po 5 metų?

Nors Lietuvą naujos technologinės tendencijos pasiekia 2-5 metais vėliau nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalis, inovatyvumu nuo pažangių valstybių atsiliekame visai nedaug: jau dabar inovacijų medžiotojai naudojasi išmaniaisias buitiniais prietaisais, pvz., savaime išsivalančias orkaites, skalbykles su automatine dozavimo sistema, kuri leidžia sunaudoti skalbiklio tik tiek, kiek reikia ar šaldytuvus su specialia zonų sistema, kuri garantuoja 5 kartus ilgiau išlaikomą maisto šviežumą.

Rinkos ekspertai vieningai sutaria, kad lietuvių konservatyvumą ir lojalumą senesniems, bet dar naudoti tinkamiems įrenginiams netrukus pakeis greitį, kokybę ir maksimalų funkcionalumą užtikrinantys prietaisai, kuriuos galėsime valdyti net išmaniaisias telefonais.

„Šiuolaikiniai žmonės vis labiau vertina daiktų funkcionalumą ir patogumą. Jaunoji lietuvių karta iš „kiekybinio“ mąstymo pereina prie „kokybinio“ ir daiktą pirmiausia renkasi ne pagal kainą, o pagal tai, kiek komforto jis suteikia. Taip pat, įsigyjant namų apyvokos daiktus, svarbus tampa prestižiškumo kriterijus, todėl vis dažniau perkama ne pirmo būtinumo prekės, todėl paklausiais įrenginiais tampa tokie prietaisai kaip lauko kepsninės, kavos aparatai ir pan.“, – teigia „Bosch“ pardavimų vadovas Lietuvai ir Latvijai Martynas Plyčiuraitis Plyčius.

Ekspertų nuomone, netolimoje ateityje ryškiausi pokyčiai įvyks virtuvėje: per ateinančius metus buities prietaisų rinkoje įsigalės išmanieji prietaisai, kurių veikla paremta sensorinėmis sistemomis. Taip pat prognozuojama, jog atsiras daugiau namų ūkių apsirūpinusių orkaitėmis su savaiminio išsivalymo (pirolizės) sistema, kai aukštoje temperatūroje sudeginami po kepimo likę riebalų ir nešvarumų likučiai. Šios orkaitės populiarios Skandinavijos šalyse: Švedijoje tokios orkaitės šiuo metu sudaro 19 proc. visų parduodamų orkaičių, o Danijoje net 34 proc. Per pastarąjį dešimtmetį prekyba orkaitėmis su pirolizės sistema suaktyvėjo ir Lietuvoje: „Prieš 10 metų pradėjus prekiauti orkaitėmis su pirolizės sistema, pardavimai buvo labai maži: 1-2 vienetai per mėnesį. Paskutiniu metu, nagrinėjant šių orkaičių pardavimų tendencijas nuo 2013 m. iki 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, pardavimai augo apie 40 proc.“, – sako M. Plyčiuraitis Plyčius.

Vienas veiksnių, darančių didžiausią įtaką technologiniams pokyčiams – kintantys maisto gaminimo įpročiai: nuo greito maisto gręžiamasi į namuose pagamintus gaminius. Pastebima, jog vis daugiau žmonių nori patys gaminti tokius produktus, kaip makaronai ar duona bei išbandyti savo kulinarijos sugebėjimus darydami patiekalus, kuriuos iki šiol buvo galima gauti tik restoranuose. Dėl šios priežasties ateities virtuvėje bus ypatingai svarbios technologijos, leidžiančios be didelių pastangų pasigaminti praktiškai viską: populiariomis taps daugiafunkcinės virtuvės mašinos ir viryklės priedai, padėsiantys iškepti picos padą ar duoną.

Pasak rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic" vadovo Lietuvoje Eduardo Grybovo, tik laiko klausimas, kada buitinė technika bus tiesiogiai susieta su išmaniaisiais telefonais ir valdoma jų programėlėmis. „Ateina Google karta, kuriai virtuali komunikacija ir „bendravimas be sienų“ tampa svarbiausiu komfortabilaus gyvenimo veiksniu. Tai, kad ši karta vertina funkcionalumą, yra akivaizdu – jau šiandien 70 proc. visų parduodamų telefonų yra išmanieji“.

Žinoma, galima įžvelgti ir kelias kliūtis perėjimui prei išmaniųjų technologijų: senyvo amžiaus arba mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms naujosios technologijos gali pasirodyti per daug sudėtingos, apsunkinančios vartojimą ar tiesiog per brangiai kainuojančios.Šią problemą galėtų išspręsti didesnis valdžios dėmesys inovacijoms viešosiose erdvėse. Puikų pavyzdį rodo Skandinavijos šalys, kuriose netrūksta skaitmeninių bibliotekų, suteikiančių galimybę nemokamai nuomotis bet kokią knygą nacionaline kalba. Tokios detalės atrodo nereikšmingos, tačiau dėl jų žmonės ilgainiui tampa imlesni naujoms technologijoms ir perka daugiau mobilių įrenginių.