Keisti karšto vandens skaitiklius – būtina?

„Vilniaus energija“ sostinės gyventojams karšto vandens skaitiklius pamažu keičia naujais. Kartu atsiranda prievolė mokėti papildomus mokesčius. Vilniaus miesto taryba dar 2010-aisiais balsų dauguma patvirtino mėnesinį karšto vandens skaitiklio mokestį butui ir įpareigojo bendrovę „Vilniaus energija“ pakeisti karšto vandens skaitiklius į modernius, turinčius nuotolinę duomenų nuskaitymo funkciją.

Į skaitiklio mokestį, sudarantį kiek mažiau nei 4 litus, įskaičiuotos skaitiklio pirkimo, montavimo, priežiūros ir remonto išlaidos.

Kaip jau minėta, naujieji skaitikliai turės nuotolinę duomenų nuskaitymo funkciją, vadinasi, nebereikės kas mėnesį užrašyti suvartoto karšto vandens rodmenų – gyventojus pasieks konkreti sąskaita už buto faktiškai suvartoto karšto vandens kiekį.

„Karšto vandens tiekėją įpareigoja ne savivaldybė, o įstatymai. Tiekėjas privalo įrengti apskaitos prietaisą vartotojui. Pagal tą prietaisą ir bus žiūrima, kiek karšto vandens suvartoja konkretus butas, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas. – Kol kas dauguma skaitiklių yra įrengti pačių vartotojų dar 1992–1993 metais. Jie neatitinka reikalavimų, gali būti veikiami magnetinio lauko. Tie skaitikliai netikrinti nuo įrengimo, nors tai privalo būti daroma kas 4 metus.“

„Vilniaus energija“ sostinės gyventojams karšto vandens skaitiklius pamažu keičia naujais. Kartu atsiranda prievolė mokėti papildomus mokesčius.

Vilniaus miesto taryba dar 2010-aisiais balsų dauguma patvirtino mėnesinį karšto vandens skaitiklio mokestį butui ir įpareigojo bendrovę „Vilniaus energija“ pakeisti karšto vandens skaitiklius į modernius, turinčius nuotolinę duomenų nuskaitymo funkciją. Į skaitiklio mokestį, sudarantį kiek mažiau nei 4 litus, įskaičiuotos skaitiklio pirkimo, montavimo, priežiūros ir remonto išlaidos.

Kaip jau minėta, naujieji skaitikliai turės nuotolinę duomenų nuskaitymo funkciją, vadinasi, nebereikės kas mėnesį užrašyti suvartoto karšto vandens rodmenų – gyventojus pasieks konkreti sąskaita už buto faktiškai suvartoto karšto vandens kiekį.

„Karšto vandens tiekėją įpareigoja ne savivaldybė, o įstatymai. Tiekėjas privalo įrengti apskaitos prietaisą vartotojui. Pagal tą prietaisą ir bus žiūrima, kiek karšto vandens suvartoja konkretus butas, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas. – Kol kas dauguma skaitiklių yra įrengti pačių vartotojų dar 1992–1993 metais. Jie neatitinka reikalavimų, gali būti veikiami magnetinio lauko. Tie skaitikliai netikrinti nuo įrengimo, nors tai privalo būti daroma kas 4 metus.“

Galima parduoti savo

K. Karoso teigimu, įstatymas numato galimybę karšto vandens tiekėjui išpirkti tvarkingą skaitiklį iš vartotojo – tuomet neteks jo keisti nauju.

„Jeigu skaitiklis – tvarkingas, tuomet su „Vilniaus energija“ pasirašote pirkimo–pardavimo sutartį, tiekėjas jums sumoka sulygtą sumą, ir nieko keisti nereikia, – dėsto pašnekovas. – Tiesa, maždaug 90 proc. skaitiklių yra netvarkingi. Tokių niekas neišpirks.“

Pasak savivaldybės atstovo, tvarkingais skaitikliais galima laikyti tuos, kurie pagal visus reikalavimus įrengti naujos statybos namuose, ir tuos, kuriuos patys vartotojai patikrino metrologiškai.

Jeigu skaitiklis nepripažįstamas tvarkingu, tačiau vartotojas nori jį pasilikti, tai taip pat yra įmanoma. Tokiu atveju turėsite du skaitiklius: karšto vandens tiekėjas sumontuos antrą – modernų – prieš jūsų turimą.

„Jeigu vartotojas atsisako tiekėjo skaitiklio, o jo turimas yra netvarkingas, bus laikoma, kad toks vartotojas apskritai neturi skaitiklio. Tokiu atveju karšto vandens sąnaudos bus skaičiuojamos pagal įtvirtintas normas“, – teigia K. Karosas.

Šiuo metu mėnesio karšto vandens norma vienam gyventojui – 2,8 kubinio metro.

Pažabos vandens vagystes

K. Karoso nuomone, nuotolinę duomenų nuskaitymo funkciją turintys skaitikliai supaprastins karšto vandens apskaitą, nes vartotojui pačiam nereikės stebėti karšto vandens skaitiklio rodmenų, be to, jie bus tikslūs visame daugiabutyje, nes bus fiksuojama vienu metu kiekvieną mėnesį.

Be to, naujoji tvarka turėtų leisti sutaupyti pinigų tvarkingiems ir sąžiningiems vartotojams. „Šiuo metu karšto vandens vagysčių nuostoliai yra padalijami viso namo gyventojams. Jie įtraukiami į kvadratinio metro šildymo kainą. Jeigu namo gyventojai suvartoja 100 kubinių metrų vandens, tačiau sumoka už 70 kubinių metrų, pinigų suma už likusius 30 kubinių metrų išdalijama ir įskaičiuojama į šilumos kainą“, – aiškina K. Karosas.

Atsiradus tinkamai apskaitos sistemai, karšto vandens vagystės bus nebeįmanomos. Vis dėlto už naująją tvarką teks mokėti papildomai – mėnesinį karšto vandens skaitiklio mokestį.

Nutarimas prieštarauja įstatymui

Kodėl sostinės savivaldybė priėmė nutarimą įvesti mėnesinį karšto vandens skaitiklių mokestį ir keisti skaitiklius moderniais?

„Nes neturi supratimo apie karšto vandens ruošimą ir visiškai nesuvokia, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. karšto vandens skaitiklius gali įrengti ir prižiūrėti ne šilumos tiekėjas, o tik šalto vandens tiekėjas. Karšto vandens skaitikliai – geriamojo vandens tiekėjo galvos skausmas, arba atsiskaitymas turi vykti pagal įvadinį geriamojo vandens skaitiklį. Pavyzdžiui, Kaune, Klaipėdoje karšto vandens skaitiklius keičia ir prižiūri geriamojo vandens tiekėjas. Iki 2011 m. lapkričio 1 d. tai atrodė keistai, bet taip nustatė sutartys. O dabar taip ir turi būti pagal įstatymą. Tiesa, savo sprendimą Vilniaus savivaldybės atstovai taip pat motyvuoja įstatymais ir tuo, kad karšto vandens vagystės padengiamos brangesniu kvadratinio metro šildymo įkainiu. Tačiau koks jų reikalas, kas dedasi daugiabučio namo viduje tarp šilumos vartotojų? Tegul jie atlieka tai, kas jiems priklauso – kontroliuoja, kaip prižiūrimi daugiabučiai, kaip veikia paskirti administratoriai“, – dėsto Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Miškinis.

Pasak pašnekovo, nuotolinio duomenų nuskaitymo skaitikliai – geras dalykas, vis dėlto juos diegti turi ne šilumos, o geriamojo vandens tiekėjas.

„Mano name visi, išskyrus mane, pakeitė karšto vandens skaitiklius. Iš pradžių žmonės buvo patenkinti, nes atsirado tokių, kurie buvo deklaravę žymiai mažiau, nei rodė skaitikliai. Po kurio laiko pradėjo kalbėti, kad niekas iš esmės nesikeičia. Kai paklausiau, kodėl keitėte, atsakė, kad bendrijos pirmininkas liepė“, – pasakoja A. Miškinis.

Buitinių vartotojų sąjungos prezidento teigimu, žmonės dažnai neturi nė menkiausio supratimo apie tai, kad jie gali atsisakyti keisti karšto vandens skaitiklį.

Kaina – neteisėta?

Pasak A. Miškinio, už vandenį mes turime mokėti vandens, o ne šilumos tiekėjui, tad esama padėtis – neteisėta.

„Centralizuotas karšto vandens tiekimas vykdomas tik tada, kai vanduo ruošiamas kvartalinėse boilerinėse. Kai karštas vanduo ruošiamas daugiabučiame name įrengtame šilumos punkte, akivaizdžiai ir nepaneigiamai vyksta decentralizuotas karšto vandens ruošimas, jokiu būdu ne centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas. Deja, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, savivaldybėms visiškai neatsakingai sutikus, daugiabučiuose namuose, esant decentralizuotam karšto vandens ruošimui, įvedė ir toliau nustatinėja centralizuotai paruošto ir tiekiamo karšto vandens kainas, kurios yra ir neteisėtos, ir dargi vartotojams nuostolingos, – aiškina pašnekovas. – Šilumos tiekėjas nėra nei karšto vandens ruošėjas, nei jo tiekėjas.“

Karšto vandens skaitikliai gali būti atsiskaitomieji, ir metrologinė patikra jiems privaloma, jeigu juos montuotų geriamojo vandens tiekėjas. Pagal jų rodmenis ir būtų su tiekėju tiesiogiai atsiskaitoma.