Kauno senamiestyje – prabangus būstas studentams

Gražiausioje miesto dalyje

Raudonų plytų 2 aukštų namas su įrengtomis palėpėmis – gražiai restauruotas, palangės ir balkonai apsodinti svyrančiomis gėlėmis. Aplinka – kruopščiai sutvarkyta. Vos už kelių žingsnių – viešojo transporto stotelė.

Tiesa, besimokantiems senamiestyje įsikūrusiuose universitetuose jos neprireiks: visur galima nueiti pėsčiomis. „Kaunas – akademinis miestas, čia kasmet gausu studentų, dalis jų atvykę į miestą ieško būsto.

Norėjome sukurti rezidenciją, kurioje studentai galėtų gyventi šiuolaikiškai įrengtoje erdvėje, per daug neapsikraudami jauną žmogų varginančiais buities rūpesčiais, − savaitraščiui kalbėjo „Student Residence Hall“ direktorė Gintarė Ivanauskaitė. − Kurdami rezidenciją tikėjomės, kad ji bus patraukli ir užsienio studentams, atvykstantiems studijuoti į Kauną, ir lietuviams, studijų metais gyvenantiems atokiau nuo tėvų.“

Erdvė, skirta bendrauti

„Student Residence Hall“ taip pavadinta neatsitiktinai. Tai yra erdvė, kurioje formuojasi čia gyvenančių studentų bendruomenė, o anglišką pavadinimą supranta įvairių tautų jaunimas. Visus interjero sprendimus pasiūlė žinomas Kauno architektas, profesorius Jonas Audėjaitis.

„Su architektu pradėjome bendradarbiauti dar veiklos koncepcijos kūrimo laikotarpiu, todėl visi jo sprendimai buvo kruopščiai apgalvoti. Įvertinęs būsimų rezidencijos gyventojų poreikius J.Audėjaitis suprojektavo poilsio erdves, virtuvės zonas ir gyvenamuosius kambarius.

Rezidencijos gyventojų patogumui pastate yra ir skaitykla, ir erdvė, skirta bendrauti su svečiais“, − pasakojo G.Ivanauskaitė. Rezidencijoje gyvenantiems studentams galima pavydėti, nes jų nekamuos buities rūpesčiai. Visos bendros patalpos ir virtuvės yra reguliariai valomos, o norintieji už papildomą kainą gali užsisakyti ir asmeninio kambario valymą. Skalbiniais pasirūpinti taip pat nesudėtinga – 2 ir 3 aukštuose esančiose savitarnos skalbyklose stovi skalbimo ir džiovinimo mašinos. Apie išvykstančius atostogauti taip pat pagalvota – savo asmeninius daiktus studentai galės palikti tam skirtame sandėliuke.

Idėja – iš užsienio

Patalpas nuomoti pradėta prieš metus. „Patalpas nuomojasi ir nuolat Kaune besimokantys, ir į mainus atvykstantys studentai, todėl vyksta rezidencijos gyventojų kaita“, − teigė studentų rezidencijos vadovė, pridūrusi, kad kitiems mokslo metams liko vos keli kambariai. Privačios studentų rezidencijos yra ne vienoje Europos šalyje, jų ypač gausu Anglijos ir Vokietijos akademiniuose miestuose. Kauniškių įrengta rezidencija žavi atviromis erdvėmis, yra moderni, bet išlaiko studentams būdingą kuklumą.

Per 3 aukštus besitęsianti holo erdvė kyla iki pat stiklinio stogo, kuris vizualiai praplečia patalpą, leidžia į ją patekti dienos šviesai. „Student Residence Hall“ sunku lyginti su tuo, kas įprastai siūloma Lietuvos studentams. Tiesa, kokybė turi savo kainą. Tikrai ne kiekvienas studentas pajėgia susimokėti gana didelę mėnesio nuomos kainą.

Tie, kurie įstengia, gali alsuoti puikia senamiesčio dvasia ir Kaune patirtus įspūdžius aptarti jaukiose bendrose erdvėse.

Šalia Tokijo, Honkongo, Seulo, Dubajaus, Toronto, Sietlo, Londono, Paryžiaus, Frankfurto, Oslo, Kopenhagos ir kitų efektyviausių planetos miestų Vilnių pastatė Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa, parengusi studiją „Centralizuotas energijos tiekimas miestuose“. Šis tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Danijos Vyriausybe.

„Galime tik džiaugtis, kad gyvename mieste, kurio šilumos ūkis tarptautiniu mastu vertinamas pačiais aukščiausiais balais. Tai – svarbus įvertinimas Vilniui, kurio modernios šilumos sistemos savo efektyvumu prilygsta progresyviausiems planetos miestams, labiau ekonomiškai pažengusioms šalims“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vilnius energetikos čempionų sąraše yra vienintelis miestas tarp Baltijos šalių.

Iš buvusio Sovietų sąjungos bloko valstybių be Vilniaus tarp efektyviausių miestų pateko tik Armėnijos sostinė Jerevanas. Čempionams priskirti du kaimyninės Lenkijos miestai: Varšuva ir Lodzė.

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos (UNEP) vertinimu, daugiausiai – po tris miestus, kuriuose centralizuota šiluma tiekiama efektyviausiai, turi Švedija, JAV ir Kanada. Po 2 čempionus turi Kinija ir Europos valstybės: Norvegija, Danija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Olandija.

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa šią studiją atliko per dvejus metus. Tyrėjai vadovavosi įvairiais informacijos šaltiniais, apklausė miestų atstovus ir energetikos sektoriaus darbuotojus, finansininkus, konsultavosi su 150 ekspertų iš 65 skirtingų valstybių, rėmėsi miestų planavimo dokumentais.