Kaunietės kolekcija pribloškia: jos namuose auga per 300 kaktusų
Keramikę D.Ivanauskaitę dažną rytą nudžiugina prasiskleidęs vis naujas kaktuso žiedas.
Kaunietė puoselėja nemažą kaktusų ir sukulentų kolekciją. Augalai visą savo grožį parodo antroje vasaros pusėje.
Iš tolimų šalių parsivežtus ar parsisiųstus augalus moteris yra įkurdinusi tik jiems skirtuose, dažniausiai pačios sukurtuose induose.
Žavėjo spygliuoti augalai
Kaktusų ir sukulentų D.Ivanauskaitės namuose – nesuskaičiuojama gausybė. Jie auga kambariuose, balkonuose. Vasarą vazonai išdėliojami ir kieme.
„Kaktusų turiu 300. Sukulentų neskaičiavau. Tai bergždžias darbas, nes juos auginu ne po vieną, o susodinusi kompozicijomis“, – sakė D.Ivanauskaitė.
Kaunietė kaktusais žavėjosi nuo mažens.
„Žmogus intuityviai pasirenka, kas jam gražu. Mane visada žavėjo spygliuoti augalai. Mokydamasi mokykloje iš botanikos kabineto tempdavau mokytojai atsibodusius kaktusus“, – prisimena moteris.
Iš taisyklos grįžo su dovana
Kaupti jų kolekciją D.Ivanauskaitė pradėjo prieš 15 metų, kai laukėsi sūnaus. „Puikiai prisimenu dieną, kai namuose atsirado pirmasis kolekcijos egzempliorius“, – šypsojosi menininkė.
Mokydamasi Vilniaus dailės akademijoje moteris paskutinį mėnesį po širdimi nešiojo kūdikį. Vieną dieną bendrakursė ją apliejo dažais.
„Ėjau gatve stora, nelaiminga, nešiausi išpurvintą megztinį. Staiga nutrūko dar ir basutės raištis. Tai nutiko greta batų taisyklos. Ten lankiausi ne kartą ir vis grožėdavausi dideliu kaktusu“, – prisimena kaunietė.
Moteris užsuko į taisyklą ir išgirdo, kad avalynės taisytojos nori atsikratyti seno kaktuso.
„Paprašiau jį atiduoti man. Taip namuose atsirado kolekcijos užuomazga“, – pasakojo D.Ivanauskaitė.
Parsiveža net iš šiukšlynų
Dar labiau domėtis kaktusais ir sukulentais moteris pradėjo, kai susilaukė dukters.
„Kol gulėdavau su ja lovoje, internete ieškodavau informacijos. Virtualiai susipažinau su kaktusų kolekcininkais iš viso pasaulio. Sužinojau, kaip ir iš kur galima parsisiųsti kaktusų sodinukų“, – pasakojo D.Ivanauskaitė.
Didžioji dalis jos augalų atkeliavo iš Afrikos. Taip pat moteris augalų parsiveža iš kelionių.
„Iš kai kurių šalių vežti augalų negalima, nes jie saugomi. Tačiau kartais nesusivaldau. Taip nutiko, kai lankiausi Madeiroje (Portugalija). Ten pamačiau milžiniškus gamtoje vešančius kaktusus, kurie pas mus yra mažučiai ir auga tik vazonuose. Darbininkai juos naikino ir metė į šiukšlyną. Vieną tokį egzempliorių iš šiukšlyno ir parsivežiau. Tikiu, kad nusikaltimo nepadariau“, – juokėsi moteris.
Žiedai – įvairiausių spalvų
Kai kurie jos kaktusai ir sukulentai yra keisčiausių formų.
„Šitą draugai vadina rupūžiuku“, – rodydama keistą nespygliuotą raukšlėtą augalą pasakojo kaunietė.
Rupūžę primenantis augalas taip pat kilęs iš Afrikos. Jį mokslininkai atrado tik prieš 60 metų. Kaktusą laistyti tereikia kelis kartus per metus.
Tačiau tai gana retas egzempliorius Lietuvoje, nes auginti jį sugeba ne kiekvienas kaktusininkas.
Įspūdingai atrodo kaktusas dorstenija. Jo žiedai primena žalios spalvos žvaigždes. Kitas augalas huernija sukrovė tamsiai rudus keistus žiedus. Jie atrodo tarsi dirbtiniai.
Antroje vasaros pusėje žiedais apkimba ir daugelis kitų kaunietės augalų.
Vazonų kūryba – poilsis
„Kaktusų auginimas yra savotiška terapija. Man patinka tylus, ramus jų gyvenimas, lėti pokyčiai. Prižiūrėti ir stebėti juos nepaprastas malonumas“, – sakė D.Ivanauskaitė.
Profesionali keramikė kuria vienetinius indus.
„Lipdyti vazonus – pats geriausias poilsis. Kiekvienas augalas savo forma, poreikiais padiktuoja, į kokį indą jį geriau ir gražiau patupdyti“, – sakė kaunietė.
Įspūdingiausius D.Ivanauskaitės augalus netrukus galės pamatyti visi norintieji. Rugsėjo pabaigoje Raudondvario dvare (Kauno r.) kaktusininkai ir orchidėjų augintojai pakvies į šių augalų parodą.
Galima sėti arba dauginti ūgliais
Rytis Kavaliauskas, Kaktusų augintojas
„Patinkančius kaktusus galima veisti pačiam. Paprasčiausias būdas tai daryti – kaktusus sėti arba dauginti ūgliais.
Sėklos sėjamos kovo–balandžio mėnesiais į smulkią smėlingą žemę, pažertą ant lėkštės. Jei jas norisi sėti į vazonus, reikia paruošti gerą drenažą iš keraminių šukių, stambaus upės smėlio ir medžio anglių. Sėklų žeme pridengti nereikia.
Kai ant daigų pradeda augti dygliai, kaktusus reikia pikuoti mediniu pincetu. Žemės nuo daigų šaknų nukratyti negalima. Išpikuoti daigai statomi į pavėsį ir pirmą dieną nelaistomi.
Norint kaktusus dauginti ūgliais, tai geriausia daryti pavasarį ar vasaros pradžioje. Aštriu peiliu galima nupjauti viršutinius ūglius. Motininio kaktuso žaizdas reikia apibarstyti medžio anglių milteliais ir leisti apdžiūti saulėje.
Nupjauti ūgliai savaitę laikomi sausoje patalpoje, kol žaizdos apdžiūva ir apsitraukia skaidria plėvele. Tada ūgliai sodinami į stambų smėlį 1 centimetro gylyje. Juos galima pririšti prie kuolelių.
Kas 3–4 metus kaktusus reikia persodinti. Tai geriausia daryti pavasarį. Kaktusams tinka žemių mišinys iš 2 dalių lapinės dirvos, 1 dalies juodžemio, 1 dalies smėlio, ketvirtadalio medžio anglių ir 0,8 dalies gesintų kalkių.
Kaktusai žiemoja 9–14 laipsnių temperatūroje. Laistomi drungnu vandeniu kartą per savaitę. Laistant reikia stengtis, kad vandens nepatektų ant stiebo.
Vasarą tvyrant karščiams juos reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Daugelį kaktusų reikia laistyti kas antrą dieną, o kelis kartus per mėnesį nupurkšti lietaus vandeniu.“
Bustas.lrytas.lt