Kaunas tvirtins 120mln. litų vertės kvartalinės renovacijos projektą
„Tai apie 120 mln. vertės kvartalinės renovacijos projektas. Metų pradžioje patvirtinsime šį projektą, savivaldybė vien daugiabučių atnaujinimo techninių projektų parengimui numatė investuoti 3 mln. litų ir iki 2013-ųjų pabaigos pagal Jessica programą susigrąžinsime savivaldybės investuotas lėšas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis.
Pasak Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) vyriausiosios specialistės Jolitos Maženienės, Kaunas turės pranašumą prieš kitus miestus dėl savivaldybės žingsnių masiškai renovuoti daugiabučius ir jų aplinką.
„Kaune jau atliktas kvartalų identifikavimas ir reitingavimas pagal poreikį modernizacijai. „Reitingo blogiausias“ – Kovo 11-tos g., Pramonės pr. ir Draugystės g. Trikampis, kuris apima 32 daugiabučius, 2 darželius ir mokyklą. Toliau – Škirpos kvartalas su 37 daugiabučiais ir 3 darželiais ir Lukšio kvartalas su 31 daugiabučiu ir darželiu. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros užsakymu UAB „Miesto renovacija“ jau parengė išsamią „Škirpos kvartalo“ analizę. Kitas svarbus programos pažangos aspektas – Kauno savivaldybė jau parengė vyriausybei siūlymą, kaip tinkamiau integruoti socialiai remtinus gyventojus dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje“, – pasakojo J. Maženienė.
BUPA duomenimis, Kaune baigti renovuoti 64 daugiabučiai manai, dar 61 daugiabučio gyventojai jau apsisprendė dalyvauti Daugiabučių atnaujinimo programoje ir parengė investicinius planus, 15 namų šiuo metu jau vyksta rangos darbai, 32 daugiabučiai perka techninius darbų projektus ir turėtų atnaujinimo darbus pradėti pavasarį, dar 40-ies daugiabučių investicinius planus jau patvirtino BUPA.
„Šie skaičiai rodo, kad pavasarį Kaune pajudės ne tik kvartalinė renovacija, bet ir pavienių daugiabučių namų atnaujinimas“, – komentavo BUPA vyriausiasis specialistas Žydrūnas Vilčinskas.
Kaune susikaupė patyrusių daugiabučius renovavusių bendrijų pirmininkų bazė, kurie perduoda savo patirtį ir konsultuoja renovaciją dar tik pradedančius Kauno bei kitų miestų gyventojus.
Renovuoto daugiabučio Kaune Vanago g. 3 bendrijos pirmininkas Zenonas Baranauskas pataria gyvenamąjį namą atnaujinti kompleksiškai, o ne dalimis, nes tik tuomet pasiekiamas geriausias rezultatas. “Iš karto mes to nežinojome, bet dabar visiems sakau, kad būtina sutvarkyti ir normaliai įrengti šildymo bei vėdinimo sistemas. Taip pat labai svarbu rangovo pasirinkimas, kokybiškos medžiagos ir atsakingas techninis prižiūrėtojas”, – pataria Z. Baranauskas.
Atnaujinto daugiabučio Statybininkų g. 19 Prienuose bendrijos pirmininkas Leonardas Puodžiuvėlis sako pastebintis: „Mes dar esame sovietiniai žmonės: mąstome, kad gavome butus iš valdžios ir valdžia turi jais rūpintis: ir kiemą iššluoti, ir sniegą nukasti, ir namą atnaujinti. Jei nereikėtų kiekvieno buto savininkų susitikimo, tik tuomet renovacija visoje šalyje tikrai sparčiai vyktų. Kooperatinių namų gyventojai mąsto kitaip – jie buvo įpratę, kad niekas jais nepasirūpins, patys turi rūpintis“.
Olegas Mackevičius, organizavęs Kauno daugiabučių Lukšio g. 4 ir 12 renovaciją, šiuo metu atnaujinantis Savanorių pr. 395 daugiabutį, pritaria, kad svarbiausia daugiabutį atnaujinti kompleksiškai, o ne etapais, nes kitaip negauni maksimalios naudos. „Dabar renovacijai yra puikios sąlygos, nesunku finansuoti – tik imk ir daryk. Mano pamoka, kad mes nekreipėme pakankamai dėmesio į vėdinimo problemas, o vis tik tai labai svarbu. Be abejo, renovacija pasiteisino, juk šildymo sąskaita dvigubai ar net trigubai mažesnė už aplinkinių namų. Be to, žmonės gyvena kaip žmonės, nešąla, patys reguliuojasi šilumą“, – privalumus dėstė O. Mackevičius.
Marija Bžeskienė, renovuoto daugiabučio Mapų g. 3 bendrijos pirmininkė pasakoja, kad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra padeda žengti kiekvieną renovacijos proceso žingsnelį ir pirmiausia pataria atlikti renovuotino namo techninės būklės ekspertizę dar prieš rengiant pirmąjį gyventojų susirinkimą apie renovaciją.
„Aš pirmiausia paruošiau tokią ekspertizę ir parodžiau gyventojams 51 pastato šiluminę nuotrauką, kur matyti namo plyšiai, įtrūkimai, šilumos pralaidumas. Kol tokių įrodymų nepamato – nepatiki. Sako, dar nereikia renovuoti, dar viskas gerai. Kitas svarbus etapas – konkursai, kad darbus atliksiančios firmos atitiktų visus reikalavimus, dirbtų pagal kokybės standartus, būtinai turėtų civilinį draudimą. Jeigu pasirenki gerą firmą, ir darbai bus atlikti atsakingai. Žmones labai nuramina tai, kad jie gali gauti lengvatinę paskolą 3 proc. 20 metų laikotarpiui, o socialiai remtiniems valstybė viską kompensuoja. Po renovacijos mes ženkliai sutaupome – perpus mažiau nei anksčiau moka net ir tie butai, kurie labai daug šildosi, o kiti butai ir trigubai mažiau moka. O šiemet iki gruodžio pabaigos visai šildytis nereikėjo”, – pasakojo senamiestyje daugiabutį renovavusi M. Bžeskienė.