Kam rūpi daugiabučiai

Biurokratų sukurtos ir daugiabučių namų gyventojams pateiktos pastatų valdymo sistemos dantračiai surūdiję ir nebesisuka. Tai vieningai tvirtina ekspertai, vartotojų teisių gynėjai ir bendruomenių atstovai, gvildenantys daugiabučių namų priežiūros problemas. Pasak jų, dvi pagrindinės daugiabučių valdymo formos – administravimo įmonės ir bendrijos – turi ydų.

Bendrijos nekuriamos
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas tvirtino, kad per pastarąjį dešimtmetį kas penktame daugiabutyje buvo įsteigta namų bendrija, tačiau jų kūrimasis sustojo. „Gaila, kad tie, kurie turėjo prižiūrėti bendrijų kūrimąsi, nepadarė analizės, kodėl šis procesas sustojo“, – apgailestavo energetikos ekspertas.

Pasak R. Zabarausko, bendrijas noriai steigia tik panašiai mąstančių namų bendruomenės. „Bendrijos buvo steigiamos ten, kur anksčiau buvo kooperatiniai namai – ten visi mokėjo už butus, tų namų gyventojai vienodžiau, ūkiškiau mąsto, gyvena panašesnėmis sąlygomis, gauna panašų uždarbį“, – pasakojo jis.

Gyventojai skundžiasi
Jei nėra bendrijos, namą prižiūri savivaldybės paskirtas administratorius. Tai taip pat nėra išeitis, nes savivaldybes pasiekia gyventojų skundai dėl administratorių neveiklumo. Daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad neginami jų interesai prieš energijos tiekėjus, dažnai įvairiems darbams atlikti samdomos „draugų“ įmonės, nesirūpinama namo būkle.

R. Zabarausko nuomone, problemų sumažėtų, jei būtų pakeisti namo administravimo principai, kai vietoj bendrijos ar paskirto administratoriaus daugiabutį valdytų gyventojų taryba, kurios interesus gintų išrinktas atstovas.

Gyventojai skundžiasi
Kad daugiabučių gyventojams reikia naujų valdymo formų, sutinka ir LNVF prezidentė Alvita Armanavičienė. „80 procentų daugiabučių turi primestus administratorius“, – sakė pašnekovė. Namo gyventojai rūpinasi savo nuosavybe, bet bendro naudojimo turtas paliekamas likimo valiai, o paskirti administratoriai dažnai net neapsilanko savo administruojamuose namuose.

„Bendrijos taip pat nėra išeitis. Dažnai žmonės skundžiasi namo pirmininkų veiksmais, bet į skundus niekas nereaguoja, – tvirtino LNVF prezidentė. – Daugiabučiui būtina turėti pačių namo gyventojų tarybos išrinktą įgaliotinį, kuris galėtų veiksmingai administruoti namą.“

Nėra motyvacijos
A. Armanavičienė sutiko, kad imtis tokios iniciatyvos daugiabučių gyventojams trūksta motyvacijos. „Yra namų, kur koks nors žmogus neatlygintinai rūpinasi daugiabučiu, o kaimynas jį kritikuoja. Motyvacijos dirbti nėra“, – pasakojo LNVF prezidentė.

LNVF siūlė Aplinkos ministerijai, kuruojančiai bendrijų steigimąsi, tuo atveju, jei namo bendruomenė turi išrinktą įgaliotinį, sumažinti bendrovės administravimo paslaugų tarifą iki 20–30 procentų, o likusią sumą skirti bendruomenės įgaliotinio darbui atlyginti.

 

Nedera keisti

Pasak Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Jonaičio, bendrijų kūrimasis nesustojo: „Bendrijos steigiamos vangiai. Žmonės nesupranta, kad daugiabutis namas yra visų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl gyventojai privalo ją prižiūrėti steigdami bendriją ar sudarydami jungtinės veiklos sutartis. Tačiau įstatymai nenumato sankcijų, jeigu tai nedaroma.“

Anot specialisto, bendrijų steigimąsi pagyvintų galimybė jos pirmininką rinkti ne iš namo gyventojų, bet iš profesionalių vadybininkų. „Toks pasiūlymas pateiktas Seime svarstomame Bendrijų įstatymo pakeitimo projekte“, – minėjo jis.

V. Jonaitis tvirtino, kad keisti bendrijos modelio į bendruomenės nederėtų. „Bendrija yra juridinis asmuo, atsakingas ne tik už namo bendrųjų reikalų vadybą, bet ir už techninę jo priežiūrą. Bendruomenė paprastai suvokiama kaip socialinė organizacija, nesusijusi su ūkiniais ar techniniais klausimais“, – aiškino Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas.

FAKTAI
Daugiabučiai

Lietuvoje yra 40 tūkstančių daugiabučių, kuriuose gyvena 2,5 milijono gyventojų.

17 procentų daugiabučių prižiūri bendrijos, 83 procentus – savivaldybių paskirti administratoriai.

57 procentai apklaustųjų mano, kad, kilus gaisrui name, nuostolius turėtų atlyginti laiptinės, kurioje kilo gaisras, gyventojai.

2 procentai daugiabučių gyventojų, laiptinėje įvykus vandentiekio avarijai ar gaisrui, nuostoliams atlyginti galėtų skirti 200–500 litų.

49 procentai atvejų žalos bendrojo naudojimo turtui atsiranda dėl vagysčių, 40 procentų – dėl trūkusių vamzdžių ar sugedusios kanalizacijos sistemos.