Kada Kaune griausime senus daugiabučius?

Kauno valdžia svarsto, kad kai kurių nusenusių daugiabučių neverta renovuoti, o reikėtų griauti. Kauniečiai šią idėją kol kas vertina skeptiškai, o verslininkai atsargūs – valstybės ar savivaldybės pažadais ne visada verta tikėti.

Renovuoti neužtenka

Aplinkos ministerijoje, aptariant pradėtą valstybės remiamą daugiabučių renovaciją, Kauno meras Andrius Kupčinskas pareiškė, kad daugelį pastatų atnaujinti jau neužtenka – juos verčiau nugriauti ir statyti naujus.

"Ši idėja atsirado ne iš lubų, o išsirutuliojo bendraujant su statybų kompanijomis", – aiškino "Kauno dienai" A.Kupčinskas.

Pasak jo, nors valdžios idėja remti renovaciją yra gera, bet to toli gražu nepakanka. "Pagal šią paramos programą artimiausiu metu atnaujinsime 34 namus. Mažesniems miestams gal tai būtų ženklus skaičius, bet mums – tik lašas Kauno mariose, nes turime 4 tūkst. daugiabučių. Jiems renovuoti reikėtų 4–5 mlrd. litų ir tai visiškai nereali gauti suma", – įsitikinęs meras.

Renovacija tik atidės būsimas senų daugiabučių problemas 10–20 metų. "Turime nemažai namų, kurie skaičiuoja 40–50 metų, todėl jų konstrukcijos, kiti įrengimai jau seniausiai nusidėvėję", – pastebėjo Kauno vadovas.

Gyventojai bijo

"Išgirdę mero siūlymus išsigandome, nes puikiai įsikūrėme savo bute ir labai nenorėtume kur nors kraustytis", – teigė 1962 m. pastatytame M.Riomerio g. 6-ajame name gyvenantys Vytautas ir Aldona Grabauskai.

Jų namas išsiskiria tuo, kad dar priešų 30 metų jo vienas kampas pradėjo smegti žemėn ir skilti sienos. Pastatą statybininkai apjuosė ir sutvirtino metalinėmis konstrukcijomis. "Dabar jis ir per žemės drebėjimą nesugrius", – įsitikinę Grabauskai.

A.Grabauskienė džiaugiasi neseniai savivaldybės sumontuota estakada į jos balkoną, nes moteris gali judėti tik su vaikštyne. Sutuoktinių negąsdina ir didelės šildymo išlaidos už nedidelį dviejų kambarėlių butą – 400–600 litų. "Užtat šiltai gyvename, o dviem nėra jau taip sunku mokėti mokesčius", – šypsojosi jie.

Netoliese esančiame sename A. ir J.Gravrogkų g. 17-ajame name daugiausia gyvena socialiai remtini žmonės, nuomojantys būstus iš savivaldybės. Pasak mero, toks namas būtų tarp pirmųjų griaunamų pastatų.

Pradėtų nuo socialinių būstų

A.Kupčinskas sutinka, kad senųjų namų griovimas ir naujų statymas reikalauja ne tik didelių lėšų. "Rudenį tikimės su aplinkos ministru išsamiau aptarti šią problemą. Bus reikalinga išsami analizė, reikės keisti teisės aktus, nes dabartiniai įstatymai nenumato, kaip masiškai iškeldinti gyventojus iš avariniais pripažintų namų", – kalbėjo meras.

A.Kupčinskas mano, kad pirmiausia reikėtų griauti daugiabučius, kuriuose dauguma būstų priklauso savivaldybei. "Ten šis procesas būtų paprastesnis. Manau, kad vietoj dviejų penkiaaukščių vertėtų statyti devyniaaukštį pastatą", – svarstė miesto vadovas.

Paklaustas, kaip valstybei reikės rasti didelių lėšų ir statyboms, ir griovimui, meras tikisi, kad statybų bendrovės sutiks sudaryti ilgalaikes sutartis, kai už darbus bus galima atsiskaityti per kelis dešimtmečius.

Statybininkai – atsargūs

Statybų bendrovės "Kaminta" komercijos direktorė Jurgita Kaminskaitė-Gaigalienė mano, kad įmonės sunkiai ryšis rizikai statyti daugiabučius su sąlyga, kad savivaldybė ar valstybė su jais atsiskaitys per ilgą laiką.

"Verslo pasitikėjimas valdžia nėra toks didelis. Manau, realiausia kalbėti apie išsimokėjimą per penkerius metus", – mano ji.

Komercijos direktorė aiškino, kad senieji namai galėtų būti griaunami tik po to, kai šalia bus pastatomas naujas daugiabutis. "Aplink senuosius namus yra erdvės naujoms statyboms, todėl tai paprasčiausias būdas", – aiškino ji.

A.Kupčinskas patvirtino, kad gyventojų perkelti kitur, kol neiškils naujas namas, savivaldybė neturi jokių galimybių, todėl pasikliautų statybų įmonių pasiūlymu. "Laisvų būstų neturime, eilėje jų laukia 4 tūkst. žmonių", – sakė jis.