Ką išspręs prabangaus nekilnojamojo turto mokestis ?

2012 m. pradžioje buvo įvestas prieštaringai vertinamas prabangaus nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Įvairios diskusijos ir pasisakymai šia tema truko daugiau kaip 10 metų, tačiau, ar visus atsakymus mes turime šiandien ? Primename, kad šiuo mokesčiu yra apmokestinamas NT, kurio vertė viršija 1 mln. Lt.

Šių metų pradžioje žiniasklaidos kompanija "Super namai" apklausė virš 500 portalo www.supernamai.lt lankytojų, siekiant išsiaiškinti, ar pritariama šio mokesčio įvedimui. 50 proc. portalo supernamai.lt lankytojų pasisakė nepritariantys šiam mokesčiui, 20 proc. mano, kad tai žingsnis link viso NT apmokestinimo, 25 proc. pritaria, o 5 proc. pritartų viso NT apmokestinimui.

Kai kuriose užsienio šalyse egzistuoja gyventojų turto mokestis, kuris visiems yra privalomas, o išlygos suteikiamos tik gaunantiems mažiausias pajamas. Taip yra diferencijuojamas turto mokesčio tarifas. Praktika rodo, kad kai turto mokestis yra visuotinis, jis yra daug efektyvesnis.

AB "Hanner" valdybos pirmininko Arvydo Avulio nuomone, šis mokestis neatneš laukiamo efekto. "Sunku suprasti, koks yra šio įstatymo tikslas, nes planuojamų surinkti pajamų dydis yra santykinai mažas, o administravimo kaštai bus didesni. Šis šstatymas bus taikomas labai siauram visuomenės sluoksniui ir gali būti suprastas, kaip įspėjimas tiems, kurie turės mokėti šį mokestį, -mano p. Avulis. Šis įstatymas tikrai nemažins socialinių skirtumų, kurie yra labai ženklūs mūsų visuomenėje, tai labiau panašu į spontanišką paiešką, kuo papildyti biudžetą. Ilguoju laikotarpiu šio mokesčio įvedimas didesnės įtakos neturės, o trumpuoju periodu gali atsirasti nedidelis sąstingis NT rinkoje.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis mano, kad prabangaus NT mokestis yra daugiau politinis sprendimas, neduosiantis apčiuopiamų rezultatų. Be to nėra iki galo aišku, kam bus panaudojamos iš šio mokesčio gautos pajamos ir kaip jis bus apskaitomas.

"Efektyviausia priemonė siekiant subalsansuoti valstybės biudžetą yra racionalus išlaidų valdymas. Kai matome, kaip valstybinės įmonės ar ministerijos išleidžia dešimtis milijonų įvairiems užsienio konsultantams, kai išleidžiama šimtai milijonų energetikos objektų statybai, sunku tikėtis, kad biudžetas bus subalansuotas arba kad mokesčių mokėtojai palaikys naujų mokesčių įvedimą,- teigia A.Avulis.