Jau prasidėjo masinė daugiabučių renovacija – ar užteks lėšų ir darbo rankų?

Kovo 19 d. ryte „Super namai“ atstovai dalyvavvo LR Aplinkos ministerijos organizuotuose spaudos pusryčiuose. Jų pagrindinė tema „Masinės daugiabučių renovacijos pradžia“ itin glaudžiai susijusi su balandžio mėn. 10 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje atidaroma statybų paroda „Supernamai 2014“, kurios pagrindinis akcentas – renovacija ir energijos taupymas.

Apie pagreitį Lietuvoje įgavusios renovacijos aktualijas kalbėjo aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir viceministrė Daiva Matonienė, pasisakė Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta bei statybos kainodaros kompleksinius sprendimus rengiančios UAB „Sistela“ vadovas Albinas Vaitkevičius.

„Lietuvoje daugiabučių renovacijos padėtis yra iš esmės pasikeitusi. Jeigu dar ne taip seniai mes žmones tiesiog įkalbinėjome atnaujinti savo namus, stvarstėme norinčiuosius, tai dabar gyventojai patys aktyviai atakuoja savivaldybes ir pyksta, jeigu šios jų namo neįtraukia į skubiai renovuotinų sąrašą“, – sakė ministras Valentinas Mazuronis.

 

Naujausiais ministerijos duomenimis, šiuo metu rangos darbų sutartis yra pasirašę 292 daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai 35 šalies savivaldybėse. Prie 76 parengtų renovuoti namų jau stovi statybų pastoliai. Specialistų teigimu, kai tik pagerės oro sąlygos, pastoliai netruks iškilti ir prie likusiųjų. Savo būstų renovacijai yra pritarę dar 1020 daugiabučių namų gyventojai. 798 šių namų modernizavimo projektams jau yra pritarusios ir finansų įstaigos. Ir tai vienų metų darbo rezultatas.

Viceministrės Daivos Matonienės žodžiais, 2013-ieji metai buvo renovacijos proveržio metai. Ir per juos pasiekti rezultatai iš tiesų džiugina − juk vos per vienerius metus pasiekta panašaiai tiek pat, kiek per visą dešimtmetį, kai buvo atnaujinta tik 400 daugiabučių.

 

Šiuo metu daugiabučiams atnaujinti jau yra rezervuota 80 % „Jessica“ fondo lėšų – tai sudaro 621 mln. litų. Dar vienas renovacijos finansavimo šaltinis – 2014-2020 m. parama iš ES struktūrinių fondų. Daugiabučiams ir viešiesiems pastatams renovuoti numatyta 1,2 mlrd. litų šios paramos. „Siekdama paspartinti ir gyventojams palengvinti renovacijos procesą, ministerija dabar daug dirba ieškodama ir kitų finansavimo šaltinių“, – pažymėjo viceministrė.

Nemažai dėmesio per spaudos pusryčius buvo skirta ir statybininkų paskukutiniuoju metu reiškiamiems pageidavimams pakelti investicinių projektų įgyvendinimo kainas dar 30-40 %. „Neleisime gyventojų apiplėšinėti. Mes esame prieš kainų kėlimą, – kalbėjo ministras. – Kiekvieno atskiro renovacijos projekto klaidos gali būti taisomos, tačiau visų projektų kainos neturi didėti dėl to, kad šalyje po ekonominės krizės sumažėjo statybinių pajėgumų ir darbo jėgos“. Statyboms, kaip ir bet kuriam kitam verslui, pasak ministro, galioja rinkos dėsniai.

 

Esant paklausai, atsiras ir atitinkama pasiūla. Todėl, jo požiūriu, nėra jokio reikalo vietinėms statybos įmonėms įvedinėti kokias nors papildomas mokesčių lengvatas už pastatų renovacijos darbus. Jeigu neatsiras pakankamai pajėgumų Lietuvoje, renovacijos darbų gali imtis patyrę šioje srityje Lenkijos ar kitų šalių firmos. Joms kelias į Lietuvą nėra uždarytas, nes sudaryta galimybė šiuos darbus pirkti ne tik per Centrinę perkančiąją organizaciją, bet ir viešųjų pirkimų įstatymų nustatyta tvarka.

Aišku, įgyvendinant šalyje įsibėgėjusios renovacijos projektus, kasdien atsiranda vis naujų klausimų. Tačiau galima ir pasidžiaugti, kad šiandien bendromis Aplinkos ministerijos, savivaldybių ir BETA darbuotojų pastangomis jie sprendžiami atsakingai ir gana greitai. Tai turėtų atsispindėti ir ne viename ekspoziciniame parodos „Supernamai 2014“ stende.