IŠMANIOJI ŠVIESA. Apšvietimo sistemos svarba ir galimybės išmaniuosiuose namuose

Lietuvoje, kur daugiau nei pusę metų jaučiame natūralios šviesos trūkumą, įrengti kokybišką apšvietimą svarbu kiekvienuose namuose. Čia kiekvienas sukasi kaip gali – vieni išmaniai, kiti naudoja tradicines technologijas. Šiuo atveju namuose stengiamasi įrengti kuo daugiau įvairiausių šviestuvų. Jų šviesą vėliau rankiniu būdu reikia nukreipti ir reguliuoti, atsižvelgiant į pasikeitusį apšvietimą už lango, ar savarankiškai mechaniniu būdu kurti apšvietimo scenas pagal kiekvieną situaciją ir nuotaiką. O kaip veikia apšvietimo sistema išmaniajame name?

Pasitelkus išmaniąsias technologijas, daugybę apšvietimo variantų galima tiesiog užprogramuoti. Be to, išmaniųjų namų valdymo sistema automatiškai palaiko reikiamą nustatytą šviesos lygį, atsižvelgdama į įvairių jutiklių duomenis. Tuomet dirbtinė reikiamo stiprumo ir temperatūros šviesa atsiranda ir užgęsta ten ir tada, kur jos reikia, ir namų gyventojams nereikia dėl to sukti galvos. Dar vienas privalumas – šviesa išmaniajame name atsiranda ir užgęsta ne staiga, o palengva, taip, kaip keičiasi apšvietimo režimai gamtoje.

Apšvietimo valdymas – būtinybė

„Mes kaip įmonė, įrengianti išmaniuosius namus ir prekiaujanti apšvietimo įranga, manome, kad namuose yra būtina apšvietimo valdymo sistema, nes ji labai pagerina apšvietimo kokybę ir galimybes“, – sako elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų daktaras Andrius Kleiza, šviesos studijos „Think light“ vadovas. Kartais nereikia pirkti labai brangių šviestuvų vien todėl, kad yra galimybė valdyti šviesą. Tokiu būdu su paprastesniais šviestuvais dažnai galima išgauti panašią apšvietimo kokybę, kokią gautume naudodami brangią apšvietimo techniką. Įmanomas ir kitoks požiūris – daug investuoti į pačius šviestuvus. Tačiau, pasak apšvietimo specialisto, net ir tokiu atveju, nenaudodami apšvietimo valdymo sistemos, prarandame daug galimybių – negalime iki galo išgauti tokio apšvietimo grožio, koks įmanomas naudojant išmaniąsias technologijas.

„Negalime keisti apšvietimo srauto ir kitų parametrų, kurti įvairiausių scenarijų ir nuotaikų. Valdomasis apšvietimas gali būti ir išmaniojo namo dalis, ir atskira sistema. Mes dažnai savo projektuose įgyvendiname tik apšvietimo valdymą, neintegruodami kitų namo sistemų.

Žinoma, visada geriau apimti visas namo sistemas, nei valdyti jas atskirai, bet tai dažniausiai priklauso nuo užsakovų norų ir galimybių. Turėti įrengtas atskiras apšvietimo valdymo, taip pat šildymo, vėdinimo, užuolaidų bei ritininių užuolaidų valdymo sistemas dažniausiai nėra patogu.

Išmanusis namas visas šias sistemas sujungia į vieną sistemą ir kontroliuoja viena programėle – taip ekonomiškai naudingiau. Bet, kaip minėjau, tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Panašiai kaip ir automobilį pirkdamas kiekvienas renkasi, kurias patogias funkcijas turėti“, – sako  A. Kleiza.

Tikslas – komfortiška namų aplinka

Išmaniajame name apšvietimas yra viena pagrindinių sričių, prižiūrimų išmaniosiomis valdymo sistemomis. Dar visai neseniai kartu su šildymu ir vėdinimu apšvietimas buvo viena tų sričių, kuri, integruota į bendrą namų valdymo sistemą, ne tik suteikdavo komforto, bet ir gan greitai atsipirkdavo.

Taupyta ne tik sumažinant elektros sąskaitas, bet ir taupiau naudojant pačias elektros lemputes. Halogeninės ir kaitinamosios lemputės įjungiamos ir išjungiamos ne staigiai, o palengva. Jos naudojamos kelias dešimtis kartų ilgiau nei junginėjamos paprastais mechaniniais jungikliais.

Tačiau paskutiniais metais apšvietimo srityje įvykus savotiškai technologinei revoliucijai, namų apšvietimo sistemų energijos sąnaudos smarkiai sumažėjo, o pačių sistemų įrengimas pabrango. „Tad šiuo metu apšvietimo integravimas į išmaniojo namo sistemą atsiperka labai lėtai, tačiau namuose atlieka ne mažiau svarbią komforto funkciją“, – sako Raimundas Skurdenis, išmaniųjų namų valdymo sistemų specialistas ir entuziastas, bendrovės „JUNG Vilnius“ direktorius.

„Pagrindinis apšvietimo integravimo į namų valdymo sistemą tikslas – sureguliuoti apšvietimą taip, kad namų aplinka būtų komfortiška, o skirtingus apšvietimo scenarijus būtų lengva paleisti. Paprastai vien namų salone būna bent penki apšvietimo šaltiniai ir juos kiekvieną kartą komfortiškai nusistatyti rankiniu būdu yra gana keblu. Išmaniajame name norimą apšvietimą galime nustatyti vienu mygtuko paspaudimu ar davę komandą balsu“, – sako R. Skurdenis, kuris pats išmaniajame name gyvena jau apie 15 metų.

Prie komforto greitai priprantama ir jis tampa norma. Pavyzdžiui, Raimundo vaikai negalvoja, kad jie gyvena išmaniajame name, nes gimė ir užaugo namuose, kuriuose šviesos pačios užsidega ten, kur reikia ir kada reikia. Tik pirmaisiais metais, kai išvažiuodavo į svečius, kildavo kuriozinių situacijų. „Jau girdi, kaip šaukia iš tualeto: „Mama, kodėl čia šviesa pati neužsidega?“ Apie tai, kad reikia jungiklį paspausti, minčių nekildavo“, – su šypsena prisimena Raimundas. Tokia jau būtybė tas žmogus – prie gero greitai priprantama, tik žingsnis atgal iš pradžių būna skaudus. Bet, kelis kartus susidūrę su „paprastais namais“, vaikai greitai suprato, kad namuose gali būti vienaip, o svečiuose – kitaip.

Apšvietimo sistemos integravimas į namų valdymo sistemą visu pirma sukuria teisingą apšvietimą (teisingą šviesos intensyvumą, spalvą ir temperatūrą), komfortą akims ir smegenims, o svarbiausia – jis palaikomas automatiškai. Pavyzdžiui, jei sistemai nustatyta, kad kambaryje apšvietimas turi būti 1000 lux, tai tiek ir bus. Jeigu už lango ryškiai nušvito saulė, dirbtinis apšvietimas išsijungė arba sumažėjo. O jeigu šviesos vis vien yra daugiau nei kambaryje nustatytas lygis, automatiškai gali būti priveriamos žaliuzės. „Viso to neįmanoma sukurti be išmaniojo šviesos sistemos valdymo. Paprastame name šviesa yra tik įjungta arba išjungta, dar šviesos stiprumas gali būti sumažintas, bet niekas to neatsimena ir kitą kartą vėl bus kitaip“, – sako R. Skurdenis.

Šviestuvai turi būti valdomi

Pasak A. Kleizos, išmaniajame name galima naudoti visokio tipo šviestuvus, bet didžiausios galimybės atsiveria naudojant šviesos reguliatoriais valdomo srauto šviestuvus. Jeigu šviestuvas gamykloje pagamintas taip, kad jis negali būti reguliuojamas, jis turės tik dvi padėtis: bus išjungtas arba švies visu stiprumu. Naudodami reguliuojamus šviestuvus, galėsime keisti šviesos srauto stiprumą, o reguliavimo būdai yra skirtingi.

Vieni gamintojai gamina įvairiai reguliuojamus šviestuvus – užsakant galima pasirinkti, kokiu protokolu jie bus valdomi, kiti gamintojai siūlo tik tam tikrais protokolais valdomus šviestuvus. Čia ir yra sunkioji apšvietimo sistemos įrengimo dalis – suderinti valdymo sistemą su šviestuvais, parenkant teisingus šviesos reguliatorius ir jų valdymo protokolus. Čia sunku apsieiti be specialistų, gebančių tokias užduotis atlikti, o perkant šviestuvus išmaniajam namui reikia gerai išsiaiškinti, kad sistemos derėtų tarpusavyje. „Kai kalbame apie rimtas išmaniojo namo valdymo sistemas, tokias kaip KNX, daugeliu atvejų lankstumas yra gan didelis – šias sistemas galima derinti praktiškai su visais šviestuvais. Paprastesnės, pigesnės namų valdymo sistemos dažnai turi tam tikrus apribojimus ir priima tik tam tikrus protokolus“, – sako A. Kleiza.

Ar šviestuvų skaičius namuose visada reiškia geresnę apšvietimo kokybę? Gali būti, kad, įsirengę per daug šviestuvų, visų nepanaudosime. Todėl svarbu namuose turėti ne tiek daug, kiek įvairių tipų šviestuvų. Neužtenka įsidiegti, pavyzdžiui, tik daugiau arba mažiau įmontuotųjų šviestuvų – tokiu būdu galėsite turėti tik daugiau arba mažiau šviesos. Geriausiai, kai sukuriamas įmontuotųjų, kabamųjų, pastatomų ant grindų, paslėptų ir kitokių šviestuvų tipų derinys.

Šiandien galimybės labai plačios. Vis dar labai populiarios magnetinių bėgelių sistemos, į kurias galima įmontuoti įvairiausius šviestuvus ir vėliau lengvai keisti jų buvimo vietą. Taip vien perkeliant šviestuvus ir keičiant jų šviesos kryptį, galima kurti papildomus šviesos scenarijus. Kiekviena šviestuvų rūšis suteikia vis kitokią atmosferą. Būtent skirtingų šviestuvų tipų derinimas, vieną kurį nors išryškinant kaip dominuojantį, ir sukuria namuose gerą apšvietimo pojūtį, galimybę turėti skirtingas apšvietimo nuotaikas. Pagrindinis kokybiško apšvietimo kūrimo principas – kad šviesa sklistų iš skirtingų patalpos vietų, be to, šviesa turėtų būti skirtingų tipų: atspindėtoji ir tiesioginė, stipri ir išskaidyta per įvairias medžiagas…

Skirtingas apšvietimas skirtingoms situacijoms

Šviesa namuose turi sukurti malonią aplinką. Geroje apšvietimo sistemoje turi būti ir sąveikauti bendrasis, akcentinis, funkcinis, dekoratyvinis apšvietimas. Be to, ypač svarbi dermė tarp dirbtinio apšvietimo ir natūralios, pro langus sklindančios saulės šviesos. Pasak R. Skurdenio, moksliškai ištirta, kada ir koks apšvietimas yra komfortiškas žmogui.  Turėtų skirtis apšvietimas darbui ir poilsiui. Tad jeigu namuose yra darbo zona, ten nustatomas vienoks apšvietimas nei svetainėje, o virtuvėje ir vonioje – kitoks. Pavyzdžiui, naktį einant į vonios kambarį, dažniausiai nereikia ryškios šviesos, atvirkščiai, ji mus be reikalo išbudintų. Sprendimas – laikmačiu nustatyti pritemdytą šviesą koridoriuje ir vonioje naktį. Laikmačio valdiklis nustatomas 23.00 val. nakties šviesos funkcijai suaktyvinti, o 6.00 val. vėl įsijungia dienos šviesos funkcija. Panašių apšvietimo scenarijų skirtingose namų zonose gali būti daugybė.

Svarbu, kad galimi ne tik įprasti sprendimai, kuriais naudojasi daugelis išmaniųjų namų gyventojų. Turėdamas duomenis iš įvairių namo jutiklių ir priemones namų prietaisams ir sistemoms valdyti, žmogus gali sugalvoti pačių netikėčiausių nestandartinių individualizuotų sprendimų, susijusių su asmeniniais įpročiais ir norais. Pavyzdžiui, dekoratyvinis pastato apšvietimas gali būti naudojamas įvairiems informaciniams signalams sukurti. Tarkim, jei Jūsų saulės elektrinė šiuo metu gamina daugiau energijos, nei reikia pastatui, kažkurioje vietoje gali užsidegti žalios lemputės, kurios signalizuos, kad šiuo metu energija yra nemokama ir yra geras laikas kepti, virti ar skalbti. Patirtis rodo, kad tokie paprasti ir aiškūs šviesos signalai namiškius veikia ir padeda taupyti daug efektyviau nei įvairūs grafikai ir lentelės kompiuterio ekranuose, kuriuos dar reikia papildomai kognityviškai suvokti.

Keičiantis paros laikui, tinkamiausias žmogaus savijautai apšvietimas gali būti sukuriamas ir namų viduje. Šia sritimi užsiima atskiras su medicina susijęs mokslas – chromoterapija: gydymas šviesa ir spalvomis. Yra nustatyta, kad šaltoje ir ryškioje šviesoje žmogaus organizmas turi daugiau energijos, gali ilgiau išlikti budrus. Šilta šviesa organizmui signalizuoja, kad ateina vakaras ir laikas ruoštis poilsiui. Apšvietimą reguliuojant pagal natūralią, gamtoje vyraujančią šviesą, atsižvelgiama į cirkadinį ciklą.

Remiantis mokslininkų apskaičiuotais konkrečiais šviesos parametrais, galima sureguliuoti apšvietimą namuose. Apšvietimo valdymo sistema gali ne tik įjungti, išjungti ir pritemdyti šviestuvus, bet ir valdyti šviesos ryškumą bei spalvinę temperatūrą. Dirbtinis apšvietimas programuojamas maždaug tokiu algoritmu: ryte – šilta ir mažiau intensyvi šviesa, per pietus – šalta (giedras dangus), vakare – vėl šilta, šviesa prigęsta (leidžiasi saulė). Taip šviestuvais ir tinkama valdymo sistema patalpoje sukuriamas apšvietimas, artimas natūraliai saulės šviesai. Praktika rodo, kad toks dalykas veikia ir bet kokiu atveju yra geresnis nei paprastas apšvietimas, bet dažniausiai tai pasiteisina tik tada, kai žmogus labai daug laiko praleidžia namuose.

„Reikia įvertinti tai, kad moksliniai skaičiavimai visada remiasi vidurkiais, o žmonės yra individualūs (šeimoje paprastai yra net kelios asmenybės). Tad vėliau, jau pradėjus gyventi namuose, apšvietimo parametrus pagal kliento poreikius visada galima paderinti“,  – sako Raimundas Skurdenis. Pavyzdžiui, skirtingi šeimos nariai skirtinguose kambariuose gali susikurti savus apšvietimo scenarijus.

Jokios mistikos

Pirmą kartą apsilankius išmaniajame name, atrodo, kad procesai čia vyksta magišku būdu, tačiau, panagrinėjus konkretų pavyzdį, greitai išaiškėja, kad išmaniojo namo sistema pati neprotauja, o tik klusniai vykdo žmogaus iš anksto užprogramuotus veiksmus. Išmaniuosiuose namuose dažnai įgyvendinamas scenarijus, kai šviesa seka žmogų namų erdvėse. Išėjus iš virtuvės, šviesos čia iš lėto užgęsta, įėjus į koridorių, užsidega, trumpam užsukus į vonią, šviesa jau čia, įėjus į kambarį, šviesa jau ten, o vonioje užgeso.

Kaip tai veikia? Jokios mistikos čia nėra – šviesa valdoma atsižvelgiant į patalpose įrengtų būvio jutiklių duomenis. Jutikliai fiksuoja judesį ir žmogaus skleidžiamą šilumą, yra sujungti su namų valdymo sistema bei tarpusavyje. Be to, sistema naudoja logiką sprendimams priimti. Taip pat labai svarbu, kad visa galimų veiksmų seka būtų gerai suprogramuota.

Kartais, naudojant paprastesnius jutiklius, sistemai kyla problemų vertinant, ar žmogus išėjo iš kambario, ar tebėra ten, tik nejuda, pavyzdžiui, medituoja ar miega. Šią problemą galima spręsti programuojant būvio jutiklius tokia logika: nors kambaryje esančiam jutikliui atrodo viduje nieko nesant, tačiau jei koridoriuje prie kambario durų žmogus dar nepasirodė, vadinasi, jis vis dar yra patalpoje.

Pasak R. Skurdenio, prireikus galima naudoti ir sudėtingesnius būvio daviklius, kurie gali 100 proc. identifikuoti, ar žmogus yra patalpoje. Tokie jutikliai naudoja labai mažos rezoliucijos fotokamerą, kuri periodiškai lygina, ar nepasikeitė stebimo kambario vaizdas. Daviklis žino, kaip atrodo kambarys be žmogaus, ir atskiria, jeigu jame kažkas atsiranda. Tačiau toks daviklis neapsigaus, jeigu į kambarį įnešite naują baldą ar daiktą. Jis taip pat atsižvelgia į kambaryje esančių objektų temperatūrą ir naudoja logiką sprendimui priimti.

Visgi automatinio šviesos valdymo (būvio jutikliais) sistema paprastai naudojama pereinamosiose patalpose arba ten, kur būnama trumpai ar laikinai: koridoriuose, tualetuose, kartais vonios kambariuose, sandėliukuose, garažuose, katilinėse. Tokiose patalpose, kaip virtuvė, svetainė arba miegamieji, būtinai paliekamas ir rankinis šviesos valdymas, nes sistema nežino, kokia šiandien Jūsų nuotaika – galbūt šį kartą atėjote į miegamąjį siūti. Žinoma, sistemą galima suprogramuoti taip, kad, įėjus į šias patalpas, automatiškai įsižiebtų tik pagrindinis apšvietimas, pavyzdžiui, jeigu tik trumpam užėjot į virtuvę nusiplauti rankų – visiškai pakaks ir to.

Pasak A. Kleizos, gan dažnai įrengiamos kombinuotos automatinio ir rankinio valdymo sistemos. Pavyzdžiui, įėjus į vonią gali automatiškai užsidegti pagrindinė šviesa (priklausomai nuo paros meto – stipresnė arba silpnesnė), bet yra ir išmanusis jungiklis, kuriuo galite iškviesti įvairius scenarijus ir taip koncentruoti reikiamą šviesą į dušo ar veidrodžio zoną. „Tuose kambariuose, kur veikia automatinis apšvietimas, susietas su būvio ir šviesos jutikliais, sistema taip pat gali vertinti, koks apšvietimas yra už lango, ir pagal tai parinkti reikiamą šviesos kiekį. Bet tai paprastai nenaudojama patalpose, kuriose būnama nuolat. Čia reikėtų būti labai atsargiems – kartais per daug automatikos nepatogu. Mes laikomės nuomonės, kad gyvenamosiose patalpose žmogus turi pats įjungti ir išjungti šviesą, o automatika naudojama tik pereinamosiose patalpose“, – sako šviesos specialistas A. Kleiza.

„Šviesos yra labai subjektyvus dalykas, priklausantis nuo konkrečių gyventojų poreikių ir įpročių. Todėl, įrengiant apšvietimo sistemą konkrečiuose namuose, iškyla daug įvairiausių niuansų. Visgi pasitelkiant specialistų žinias ir išmonę, visas problemas galima išspręsti ir sukurti originalius individualizuotus sprendimus“, – priduria išmaniųjų namų specialistas R. Skurdenis. Esminė išmaniojo namo idėja, pasak jo, yra ta, kad kuo daugiau sistemų būtų suprogramuota ir automatizuota, o žmogui, grįžusiam namo, reikėtų ne užsiimti parametrų reguliavimu, o tiesiog ilsėtis.

Valdymas šviesos scenarijais

Pasak A. Kleizos, labai svarbus ir koncepcinis klausimas – kaip valdyti apšvietimą? „Mes jau senokai matome, kad svarbiausia – iš karto kurti šviesos scenarijus, taip jų gaunama gerokai mažiau. Žmogui reikia rasti tuos kelis teisingus scenarijus, kurie atliks jam reikalingas funkcijas pagal tai, ką jis tuo metu veikia, pavyzdžiui, „Vakarienė“, „Svečiai“ ir pan. Mūsų supratimu, šviesą geriausiai valdyti scenarijais, kurie dažniausiai iškviečiami išmaniuoju jungikliu ir vėliau gali būti pakoreguojami programėle“, – sako specialistas.

Be to, kad būtų patogiau naudoti, visus jungiklius namuose patartina programuoti tuo pačiu principu. Spaudžiant šį mygtuką visuose kambariuose užsidegs stipriausias apšvietimas, spaudžiant antrą – silpnesnis, trečią – dar silpnesnis, o ketvirtas šviesą išjungs. Nepatartina naudoti daug skirtingų derinių, nes bus sunku prisiminti, ką kuris mygtukas reiškia, arba reikės užsirašyti. O tai nei gražu, nei patogu. Pasak  A. Kleizos, naudotis išmaniuoju jungikliu turi būti patogu ir paprasta.

Praktika rodo, kad dažniausiai žmogui užtenka trijų ar keturių šviesos scenarijų. Tada juos lengva išsikviesti. Paprastai pirminius scenarijus sukuria apšvietimo sistemą įrengiantys specialistai, o vėliau namų šeimininkai šiuos scenarijus tobulina – tai ganėtinai paprasta. Atsidarę programėlę paspaudžiate apšvietimo piktogramą ir pasirenkate kambarį, o čia matote jau sukurtus šviesos scenarijus.

Pasirenkate scenarijų, kurį norite keisti, ir matote visus šviestuvus, galite nustatyti atskirų šviestuvų ar šviestuvų grupių parametrus. Tarkim, nustatote, kad sietynas nušvistų stipriau, paslėpti šviestuvai – silpniau, o prožektorius sureguliuojate kitaip, prireikus nustatote, kad šviestuvas ar jų grupė imtų veikti norimu režimu reikiamu laiku. Jeigu tai išmanusis namas, galima pridėti elementų iš kitų sistemų: šildymo, vėdinimo, apsaugos ir kt. Baigę spaudžiate „Įsiminti“, ir, kitą kartą šį scenarijų aktyvavus, viskas vyks, kaip numatėte.

Išmaniojo namo lauko apšvietimas

Gyvenant individualiame name, svarbu tinkamai apšviesti ne tik pastato vidų, bet ir lauko erdvę. Teisingai suprojektuotas išmanusis apšvietimas gali panaikinti ribą tarp vidaus ir išorės. Pavyzdžiui, atitinkamai sureguliavus šviestuvus, vakarojant namuose galima grožėtis ir jaukiai apšviesta kiemo teritorija, tačiau pašaliniai iš išorės negalės aiškiai matyti, kas vyksta viduje. Pasak šviesos studijos „Think light“ vadovo Andriaus Kleizos, kalbant apie lauko ir vidaus apšvietimo santykį, pirmiausia reikėtų apsispręsti, ko siekiame.

„Jeigu esame viduje ir užsitraukiame užuolaidas ar žaliuzes, mums tikriausiai nebesvarbu, koks tas lauko apšvietimas. Tokiu atveju mūsų lauko apšvietimą mato nebent kaimynai ir praeiviai. Bet jeigu nusprendžiame, kad galime būti atviri aplinkai, vadinasi, galime svarstyti, kaip vidaus apšvietimas galėtų sietis su išorės apšvietimu. Čia svarbiausia – santykis tarp išorės ir vidaus šviesų intensyvumo.

Jeigu kambaryje yra gerokai šviesiau nei išorėje, langų stiklai virsta veidrodžiais ir jūs nieko nematysite, tik savo atspindį. Yra būdų ribą tarp vidaus ir išorės padaryti kuo skaidresnę, kad būdami viduje galėtumėte matyti lauko apšvietimą. Taip šviesa tampa vientisesnė ir tarsi praplečia jūsų gyvenamąją erdvę į išorę. Pasiekti tokį efektą nėra lengva – reikia atlikti daug projektavimo ir derinimo darbų ir, be abejo, be išmaniųjų valdymo sistemų čia neapsieisi, būtent tokiais atvejais atsiskleidžia visos šių sistemų galimybės“, – sako A. Kleiza.

Tinkamai suprojektavus ir įrengus lauko apšvietimą, išpuoselėta kiemo teritorija gali atrodyti lyg pasakų karalystė už lango. Apšvietimu galima ne tik išryškinti architektūrines paties pastato formas, bet ir pabrėžti mažosios architektūros ar kitokius kiemo elementus: tvoras, pavėsines, baseinus, alpinariumus, vaikų žaidimų aikšteles ir kt. Šviestuvai gali padėti išryškinti konkrečius kieme augančius medžius, gėlynus ir t. t.

Apšvietimas gali būti reguliuojamas pagal metų laikus. Lietuvoje ypač stiprus šviesos trūkumas. Jos poreikis išryškėja vėlyvą rudenį, kai labai anksti sutemsta, medžiai numeta lapus, o sniego dar nėra. Tad šiam niūriam laikui kartais verta turėti tokių apšvietimo variantų, kurie vasarą praktiškai nenaudojami. Pasak A. Kleizos, kartais specialiai tokiam „Rudens“ scenarijui instaliuojama keletas papildomų šviestuvų grupių, be to, aktyvavus šį scenarijų, visas lauko apšvietimas veikia intensyviau. Panašių scenarijų galima sukurti ir kitiems metų laikams. Vasarą Lietuvoje reikia labai nedaug apšvietimo, sava specifika yra ir žiemą – iškritus sniegui situacija keičiasi, nes sniegas labai gerai skaido bei atspindi šviesą ir šviestuvai gali būti sureguliuojami atsižvelgiant į tai. Šie skirtingi scenarijai, keičiantis metų laikams, namuose gali įsijungti automatiškai.

Pasak įmonės „JUNG Vilnius“ vadovo Raimundo Skurdenio, išmaniajame name lauko apšvietimo sistema gali veikti darniai su kitomis namų sistemomis. Pati paprasčiausia lauko apšvietimo funkcija – apšvietimas sutemus įsijungia automatiškai, o prašvitus savaime išsijungia. Be to, naktį dalis apšvietimo gali ir atsijungti, kad energija nebūtų vartojama bereikalingai. Paprastai tokia funkcija veikia naudojant apšviestumo jutiklį, tačiau, esant labai dideliam debesuotumui, apšvietimas gali junginėtis ir be reikalo. Todėl išmaniajame name tai gali būti valdoma ir pagal astronominį laiką.

Tarkime, šeimininkas nustatė, kad apšvietimas kasdien įsijungtų 6 val., ir įjungė „Astro“ funkciją. Toliau, keičiantis metų laikams, sistema pati apskaičiuoja, kada kasdien apšvietimo lygis bus toks, kaip šiandien 6 val., ir atitinkamai paderina apšvietimo įjungimo laiką. Sistema turi informaciją iš GPS, kuri yra ant namo stogo įrengtoje meteorologijos stotelėje, tad ji nustato namo koordinates ir apskaičiuoja, kaip toje vietoje dangumi juda saulė. Naudodama šią informaciją sistema visus metus reguliuoja apšvietimo įjungimo ir išjungimo laiką. Žmogui daugiau apie tai nebereikia galvoti – įjungė vieną kartą, ir viskas.

Grįžus namo apšvietimas gali užsižiebti automatiškai. Pavyzdžiui, atitinkamą namų apšvietimo scenarijų gali aktyvuoti pasikeliantis vartų užtvaras. Tą patį efektą galima pasiekti naudojant geolokacijos funkciją. Šiuo atveju kiekvienas šeimos narys turi turėti prietaisą, kuris identifikuoja, jis yra namie ar ne. Dabar tai ne problema, nes telefonus ar išmaniuosius laikrodžius turi net ir maži vaikai. Žmogui kirtus tam tikrą ribą, tarkime 100 m nuo namų, visos šviesos išsijungia, grįžtant įsijungia, žinoma, jeigu bus atitinkamos sąlygos, t. y. pakankamai sutemę.

Kiekvieną kartą įjungus signalizaciją, namas gali siųsti signalą šviesomis, pvz., sumirksėti, arba visos šviesos gali šiek tiek prigesti, taip informuodamos šeimininką, kad procesas pavyko sklandžiai. Tai gali būti ir ženklas kaimynams – jeigu namų apšvietimas kitoks nei visada, vadinasi, namuose kažkas atsitiko.

Pastato dekoratyvinis apšvietimas gali būti susietas ir su kalendoriumi. Tai gali padėti skleisti į išorę įvairias emocijas ar informaciją. Pavyzdžiui, pastato išorė gali būti apšviečiama Lietuvos vėliavos spalvomis, jeigu šiandien Vasario 16-oji, o Ukrainos nepriklausomybės dieną pastatas automatiškai nušvis geltona ir mėlyna spalvomis. Tokiu būdu gali būti sukuriamas bei valdomas ir kalėdinis apšvietimas, minimos šeimos šventės ir t. t.

Apšvietimas – tai jausmas

Kaip apšvietimas padeda kurti namų stilių ir jaukumą

„Apšvietimas interjere  – vienas pagrindinių ir svarbiausių dalykų“, – sako interjero dizaino studijos „Carolline design“ įkūrėja, interjero ir baldų dizainerė Karolina Vaitaitytė. Jo trūkumas ar neteisingas naudojimas gali sugadinti net patį puikiausią interjerą. Ir priešingai – gali priversti sužibėti net ir niekuo neypatingas patalpas. Žodžiui apšvietimas puikiai tiktų sinonimas jausmas. Nes būtent nuo to labai priklauso mūsų savijauta aplinkoje.

Pavyzdžiui, darbo vietoje dėl pernelyg silpno apšvietimo galime jaustis mieguisti ir nedarbingi. Nuo per ryškaus apšvietimo ilgainiui galime pavargti, gali imti skaudėti galvą. Namuose labai svarbu turėti galimybę reguliuoti apšvietimą pagal poreikius: atliekant namų ruošos darbus reikalingas geras ir tolygus apšvietimas, bet jį įsijungus nepavyks tinkamai atsipalaiduoti ir ilsėtis. Prislopintas, poilsiui skirtas apšvietimas gali būti vis vien per ryškus nakčiai, todėl švelni, saikinga ir neišbudinanti šviesa yra privalumas.

Jau ne vienerius metus interjerai projektuojami taip, kad juose būtų ir pagrindinis / darbinis apšvietimas, ir foninis / dekoratyvinis, ir naktinis / budintis (šviestuvai, veikiantys nuo judesio). Anksčiau visa tai buvo valdoma daugybe jungtukų, kurie galėtų valdyti skirtingas grupes šviestuvų, o šiandien jau turime išmaniuosius sprendimus, leidžiančius atsisakyti nesuskaičiuojamo kiekio jungtukų, tarp kurių neretai ne tik pasiklystama, be to, jie dažnai nepuošia interjero.

Šiandienės galimybės yra beribės – nuo visų elektros prietaisų valdymo viename ekrane ir /ar telefonu iki valdymo balsu bei įvairiausių užprogramuotų scenarijų pagal dienas bei valandas: kas, kur ir kada įsijungia/išsijungia. Neabejotinai rekomenduoju šiuos dalykus patikėti spręsti savo srities profesionalams ir nesiimti to planuoti patiems.

Viena pagrindinių klaidų, kurias daro naujakuriai, – pirmiausia išvedžiojama elektros instaliacija, o tik vėliau kuriama tiksli interjero vizija. Taip, suprantama, visame patalpų įrengimo procese elektros laidų išvedžiojimas yra vienas pirmųjų darbų. Baldai ir kitos detalės – jau paskutinis etapas. Bet iš tikrųjų, neturint paskutinio etapo, negalima pradėti ir pirmojo. Tai tas pat, kas norėti iškepti žuvį jos dar nepagavus. Jei vis dėlto pasirenkamas variantas patikėti namus kurti interjero dizaineriui, tai reikėtų padaryti kuo anksčiau, gavus architektūrinį būsto projektą.

Neretai pasitaiko, kad dizaineris prašo koreguoti net langų išdėstymą, jų formatus (jei tai individualus namas), pertvaras, durų angas… Juk gyvename namo viduje, o ne gražiame jo fasade, taigi, būtina įvertinti visus niuansus: labai svarbu, ką kurioje patalpos vietoje veiksime, ar apšvietimas bus pakankamas, ar jis bus tinkamame taške ir neliks mums už nugaros, o tai reikštų krintantį šešėlį, bet ne gerą matomumą; kurioje vietoje norėsime kabinti dekoratyvias lentynas su apšvietimu; kur kabos paveikslas, kurį norėsime apšviesti, ir t. t. Apšvietimo ir visi kiti techniniai planai – tai tėra užduotys norimam rezultatui pasiekti. Todėl patarimas visiems – pirmiausia reikia turėti galutinę interjero viziją ir tik tada imtis statybų.

Dažnai užduodamas klausimas – kokius šviestuvus pasirinkti, koks stilius dabar madingas? Tai klausimas, į kurį nėra vieno teisingo atsakymo. Patys geriausi šviestuvai tie, kurie derės prie pasirinkto namų stiliaus ir atitiks poreikius. Kas iš to, kad nusipirksite šviestuvą iš naujausio katalogo, o jis iškris iš konteksto ir interjere sukels eklektikos pojūtį. Todėl ir pasirinkimas turėtų būti grindžiamas ne naujų ar gražių prekių pasirinkimu, bet apgalvojimu, kas dera su bendra interjero projekto vizija. Paprastai šviestuvo modelio pasirinkimas turi tikslą, pvz., pabrėžti tam tikras formas, atkartoti interjero detales ar spalvas. Todėl iš pirmo žvilgsnio visai neįspūdingas šviestuvas tinkamoje vietoje gali suskambėti taip, kad jis taps nepriekaištingas, ir interjeras atsiskleis gražiausiomis spalvomis.

Pasirinkti dizainerį rekomenduočiau tikrai atsakingai. Yra dizainerių, kurie apsiima kurti bet kokio stiliaus interjerą, bet kiekvienas kūrėjas turi savo braižą, savo mėgstamą stilių, kuriame jaučiasi it žuvis vandenyje. Todėl pirmiausia svarbu peržvelgti darbų portfelį ir pasirinkti tą, kurio darbą norite matyti savo namuose.

Ir neturėti lūkesčio, kad jei dizaineris puikiai įrengė draugo klasikinio stiliaus namus, tai ir man moderno stiliumi padarys taip pat gerai. Taip nebūtinai įvyks. Taip pat visada pravartu pabendrauti gyvai, norint pajusti asmenybę, išgirsti požiūrį, mintis ir įvertinti, ar tai tas žmogus, su kuriuo pavyks susikalbėti, suprasti vienam kitą, nes darbo procesas būna išties ilgas.

Dažnai klientas pradžioje yra sutrikęs, nežino, nuo ko pradėti, kaip išreikšti savo norus ir lūkesčius dizaineriui. Panikuoti nereikėtų, nes jei jau atiduodi procesą profesionalui į rankas, jis viską puikiai žino ir tikrai sukoordinuos proceso eigą tinkamai. Kiekvienas dizaineris turi savo darbo taktiką.

Aš asmeniškai darbą pradedu pokalbiu, kurio metu išsiaiškinu visus kliento lūkesčius ir sykiu pajaučiu pačią asmenybę, kad mano pasiūlymai atitiktų būtent to žmogaus / šeimos poreikius. Visada padeda kliento pateikti patinkami interjero pavyzdžiai. Tada pamatai, ką žmogui sunku išreikšti žodžiais. O toliau jau vyksta kalbėjimasis 3D vizualizacijomis – tai geriausias pokalbio metodas tarp kliento ir dizainerio, neleidžiantis palikti vietos interpretacijoms.

Išmaniosios apšvietimo sistemos senesnės statybos namuose

Nors patikimiausiomis apšvietimo sistemomis laikomos laidinės sistemos, tačiau tuo atveju, jei žmogus gyvena senesnės statybos name ir nori įsirengti išmaniąją apšvietimo sistemą, išeitis taip pat yra ir visai nebūtina keisti visos elektros instaliacijos. Šiuo metu atsiranda ir sparčiai populiarėja vis daugiau bevielių apšvietimo sistemų. Naudojant tokias sistemas, šviestuvus užtenka prijungti prie jau esamo maitinimo laido. Valdyti tokį apšvietimą galima bevieliu būdu išmaniosiomis programėlėmis. Šių apšvietimo sistemų funkcionalumas toks pats kaip ir laidinės išmaniosios apšvietimo sistemos. Jos yra universalios – suderinamos su įvairiais šviestuvų valdymo protokolais.

Įdiegus tokią sistemą senesnės statybos name, lygiai taip pat galima kurti šviesos scenarijus ir keisti kiekvieno šviestuvo parametrus. Be to, yra galimybė panaudoti ir jau esamus šviesos jungiklius, tuomet apšvietimo sistema gali būti valdoma ir bevieliu būdu (programėle), ir mechaniniais jungikliais. Jeigu ir tai atrodo per daug sudėtinga, tai pirmasis mažas žingsnelis išmaniosios apšvietimo sistemos link – įsigyti išmaniąsias elektros lemputes. Jos atrodo lygiai taip pat kaip ir įprastos, tačiau jose integruota belaidžio ryšio technologija leidžia jas valdyti iš bet kurios vietos išmaniuoju prietaisu. Kai kuriose iš jų, be šviesos temperatūros ir spalvos reguliavimo, papildomai galite nustatyti laikmatį, kada įjungti ar išjungti šviesas, bei nurodyti konkretų kambarį, kuriame tai norite padaryti. Dar daugiau galimybių kontroliuoti tokią mini išmaniąją apšvietimo sistemą suteikia balso pagalbininkai „Google Assistant“, „Siri“ ar „Amazon Alexa“.

NAUDINGA

Jeigu ruošiatės įsirengti išmanųjį namą, verta apsilankyti išmaniojo namo demonstraciniuose kambariuose (Showroom). Jie įrengti įmonės „JUNG Vilnius“ patalpose adresu Senasis Ukmergės kelias 12, Vilniaus r. Čia galima susipažinti su išmaniojo namo galimybėmis – gyvai pamatyti, kaip veikia tokio namo valdymo sistema.

Šalia veikia ir mokymų centras, kuriame organizuojami mokymai būsimiems išmaniųjų namų integracijos specialistams. Šiuo metu Lietuvoje jau parengta daugiau nei 120 diplomuotų programuotojų, gebančių kurti išmaniuosius namus pagal KNX protokolą. Tai vienintelis toks mokymų centras mūsų regione, aptarnaujantis net 16 šalių. Norintiems apsilankyti būtina išankstinė registracija.

ŠVIESOS SCENARIJAI

Išmaniojo namo šviesos scenarijai – tai šeimininko pasirinktos šviesos parametrų deriniai ar užprogramuotos veiksmų sekos. Iš anksto pasirinktus šviesos scenarijus sudaro individualus kiekvieno šviestuvo šviesos srauto nustatymas, o tam tikrais atvejais ir šviesos spalvos, kampo ir krypties nustatymas. Dažniausiai tie patys šviestuvai dalyvauja keliose šviesos scenose. Išmaniajame name norimas scenarijus gali būti aktyvinamas vienu mygtuko paspaudimu, komanda balsu arba jis gali tiesiog prasidėti nustatytu laiku ar reaguodamas į tam tikras jutiklių būsenas.

Populiariausi išmaniojo namo scenarijai, kuriuose dalyvauja apšvietimo sistema

• RYTAS ir VAKARAS – apšvietimo scenarijai pritaikomi skirtingose namų erdvėse pagal paros laiką.
• VAKARĖLIS – pasirenkami vakarėlio aplinkai tinkami visų šviestuvų nustatymai. Šviesos gali mirksėti reaguodamos
  į muziką, jei atitinkama įranga yra įrengta namuose.
• VAKARIENĖ – pasirinkus šį scenarijų, valgomajame įsijungia tinkamas apšvietimas vakarienei.
• PANIKA – suveikus signalizacijai, namas ryškiai
  mirksi visomis šviesomis, gąsdindamas įsibrovėlius
  ir perspėdamas kaimynus. Tai tikrai efektyvu, ypač jeigu per garso kolonėles įsibrovėlis girdi: „Pakelk rankas – šaudysim!“
• TV – įjungus šį scenarijų, apšvietimas kambaryje sureguliuojamas taip, kad būtų patogu žiūrėti televizorių. Spalvotas LED apšvietimas kambaryje gali atkartoti TV ekrane tuo metu dominuojančią spalvą, taip padidinamas įsitraukimo įspūdis.
• SKAITYMAS – kambario apšvietimas sureguliuojamas iki patogaus skaityti.
• MAISTO GAMINIMAS – šviesos scenarijus naudojamas virtuvėje gaminant maistą.
• PASITIKIMAS – šviesos scenarijus įjungiamas šeimininkams grįžus namo. Gali būti automatiškai aktyvinamas suveikus išorinių vartų mechanizmui ar atrakinus namų duris.

APŠVIETIMO VALDYMO PROTOKOLAI

Vienas populiariausių pasaulyje naudojamų apšvietimo valdymo protokolų yra DALI. Tai skaitmeninis adresuojamasis apšvietimo valdymo protokolas (angl. Digital Addressable Lighting Interface), pirmą kartą išleistas 2001 m. ir iki šiol specialistų pripažįstamas kaip vienas patogiausių. Integruoti DALI apšvietimo sistemą į, pvz., KNX protokolu valdomą išmaniojo namo valdymo sistemą nėra sudėtinga.

Sakykime, jeigu visas išmaniojo namo apšvietimas yra užprogramuotas pagal DALI signalą, tai vieno namo šviesoms valdyti puikiai užtenka 1 DALI Gataway (signalo keitiklio), kuris gali aptarnauti 64 prietaisus. Su DALI valdymo sistema galima taip sureguliuoti apšvietimą, kad vieno mygtuko paspaudimu šviestuvai pereitų į reikiamą konkretaus intensyvumo (pvz., 75 %) ir spalvinės temperatūros (pvz., 3200 K) sceną. Kartais išmaniuosiuose namuose taip pat naudojamas DMX protokolas, skirtas greitesnei dinaminei šviesai valdyti.

Rytis Daraškevičius, žurnalas „Supernamai”