Į kauniečio dirbtuves – pasigaminti šviestuvo iš antrinių žaliavų
Tvarumo principai lavina ir kūrybiškumą
Giedrius Bučas ir laidos vedėjas Leonardas PobedonoscevasVienas iš tvaraus gyvenimo būdo atstovų Lietuvoje, kaunietis Giedrius Bučas yra socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas. Savo namus prieš keletą metų jis susikūrė iš senų ir jau nebenaudojamų daiktų, o šiandien į atvirą dirbtuvių erdvę kviečia visus, norinčius sutaisyti ar perdaryti jau turimą daiktą, ar tiesiog susikurti jį savo rankomis iš antrinių žaliavų. „Sakau žmonėms: tausokime gamtos resursus, neišmeskime daiktų, juos galima sutaisyti, nebūtina pirkti naujo. Šiandien į šias dirbtuves žmogus gali atsinešti savo staliuką ar kėdutę ir susiremontuoti ar tiesiog ateiti kažką pasigaminti – lesyklėlę, inkilą, šviestuvą“, – sako tvaraus gyvenimo būdo propaguotojas.
Tokią antrinio dizaino dirbtuvių studiją jis įkūrė supratęs, kad apie tvarumą vien kalbėti nepakanka, ne visad pakanka ir asmeninio pavyzdžio. „Supratau, kad žmonėms reikia sudaryti sąlygas patiems pabandyti, sukurti erdvę, kur jie galėtų savo rankomis kažką pasigaminti“, – pasakoja G. Bučas.
Tokią veiklą jis vertina ne tik iš tvarumo, bet ir iš kūrybiškumo perspektyvos. „Pavyzdžiui, jei ateinama su šeima, tai vaikas realiai mokosi kažkokio amato, meistrystės ir vystosi kūrybiškumas, nes kažką iš kažko padaryti – reikia pagalvoti“, – teigia pašnekovas.
Tvarus vartojimas madoje: „Projekto 333“ iššūkis
SEB banko asmeninio biudžeto valdymo ekspertė Sigita Strockytė-Varnė pastebi, kad antrinis daiktų panaudojimas populiarėja. „Vis daugiau apie tai kalbama pasauliniu mastu ir natūralu, kad pradedame turėti daugiau informacijos, o tuomet kyla kūrybinių minčių, kaip turimus daiktus prikelti antram gyvenimui“, – sako ji.
Drauge su antriniu daiktų panaudojimu visame pasaulyje populiarūs ir įvairūs su tvarumu susiję iššūkiai, pavyzdžiui, mados srityje nuo 2010–ųjų gyvuojantis „Projektas 333“. Jo idėja – išsirinkti iš savo garderobo 33 mėgstamiausius daiktus – drabužius, lauko rūbus, batus, rankines, aksesuarus – ir tris mėnesius dėvėti tik juos. „Šis iššūkis nėra plačiai paplitęs Lietuvoje, tačiau puikiai žinomas visame pasaulyje. Jo metu žmonės atranda nuostabių dalykų – ne tik įsitikina, kad įmanoma išgyventi su tokiu kiekiu daiktų, bet ir pastebi, kad išsirenka tik mylimus, kokybiškus daiktus, derančius tarpusavyje, patogius ir nenusidėvinčius. Be abejo, tokio iššūkio metu ir sutaupoma, nes neperkama jokių naujų rūbų ir aksesuarų“, – sako SEB banko ekspertė.
Tiesa, ji pripažįsta, kad šiandieninėmis aplinkybėmis, kai didžiąją laiko dalį leidžiame namuose, tokį iššūkį įgyvendinti būtų gana paprasta, tačiau tikina, kad jį galima adaptuoti – pavyzdžiui, mažinti daiktų skaičių arba įtraukti ir namuose dėvimus drabužius, kurie į „Projekto 333“ iššūkį paprastai neįeina.
S. Strockytės-Varnės teigimu, mes, kaip vartotojai, esame atsakingi už savo daiktų pasirinkimą. „Daiktų pirkimas ar nepirkimas yra mūsų balsas, būdas pasakyti verslui, ko norime ir ko ne. Galime matyti ir rezultatus, kaip verslas į tai reaguoja – pavyzdžiui, pasirenkamos tvaresnės pakuotės, o etiketėse vis dažniau galima rasti informacijos apie tai, kaip daiktas buvo pagamintas, koks buvo poveikis aplinkai. Tokia kryptimi eina ne tik nišiniai verslai, bet ir didieji prekės ženklai“, – pastebi SEB ekspertė, akcentuodama, jog tvarūs pasirinkimai daro įtaką ir mūsų finansinei situacijai – išleidžiame mažiau ir tiems dalykams, kurie mums kuria didelę vertę.
Žiūrėkite laidos įrašą