Gyventojai dažniau renkasi šildytis dujomis
Gyventojai, spręsdami kuo šildyti nuosavą namą, vadovaujasi ne tik kiek pinigų jiems prireiks įdiegti pačią šildymo sistemą, tačiau ir kiek kainuoja konkretus kuras. Pabrangus dujoms, žmonės dažniau rinkosi malkas, kitą kietąjį kurą. Vos pradėjo pigti dujos, išaugo domėjimasis jomis.
„Tai yra dujų, kaip tam tikros kuro rūšies, renesansas, tą parodo ir mūsų paraiškų skaičius, kuris jau 2 kartus šiemet išaugo. Tuo galima džiaugtis, kad dujos, kaip vienas švariausių iškastinių kuro rūšių, grįžta į mūsų namų ūkius“, – sako ESO generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
Kaip parodė ESO tyrimas, atliktas penkiuose didžiuosiuose miestuose, Vilniuje ir Klaipėdoje dominuoja centrinis šildymas, Kaune – istoriškai žmonėms kuriantis nuosavuose namuose – daugiau vartotojų šildosi dujomis. Dėl mažesnio dujų tinklo Šiauliuose ir Panevėžyje, čia taip pat dominuoja centrinis šildymas arba naudojamas kietasis kuras. Tačiau jei dujų tinklas netoli, anot bendrovės, žmonės linkę rinktis dujas, esą dėl paprastesnės priežiūros, galimybės valdyti nuotoliniu būdu.
„Pagal investicijas, malkos arba kieto kuro katilas reikalautų mažiausių investicijų visai sistemai, antroje vietoje – dujos, toliau – granulės ir geoterminis šildymas. Jei vertintume tik išlaidas kurui, tai pirmoje vietoje būtų geoterminis šildymas, toliau būtų malkos ir trečioje vietoje – dujos. Tai susumavus matome, kad gamtinės dujos yra antroje vietoje po malkų“, – teigia VGTU Pastatų energetikos katedros docentas dr. Giedrius Šiupšinskas.
Verslas, dirbantis mieste, linkęs rinktis centrinį šildymą, o jei tai pramonės įmonė – ji dažniausiai renkasi dujas, bet jas kombinuoja, atsižvelgiant į gamybą, su biokuru. Dujos, anot ESO, pasirenkamos todėl, kad gamyboje norima tikslesnės ir tolygesnės temperatūros.
Gyventojams, norintiems įsivesti dujas, vidutiniškai prireikia apie 18 metrų dujotiekio ir tai kainuoja apie 500 eurų. Dujos šiuo metu įrengiamos vidutiniškai per 7 su puse mėn., šiemet žadama terminą trumpinti iki pusmečio.