Grupinis NT pirkimas: kas laimi daugiau – pirkėjas ar pardavėjas?

Ar ryžtumėtės įsigyti būstą su draugu? Ar norėtumėte gyventi netgi kelių pažįstamų kaiminystėje? Ar pirktumėte NT vien dėl to, kad susikooperavę su kitais pirkėjais, galėtumėte būstui gauti ženklią nuolaidą? Tokius klausimus verta apsvartyti besidairantiems nuosavo būsto, nes Lietuvoje bandoma pasiūlyti naują paslaugą – grupinį nekilnojamojo turto pardavimą.

Domisi, bet pirkti neskuba

Kaip teigia šio projekto plėtotojai, grupinis NT pirkimas patrauklus tuo, kad perkant keliems žmonėms iš karto NT vystytojai gali pasiūlyti geresnes kainas, pritaikydami nuolaidas, šiuo metu siekiančias nuo 10 iki 35 tūkst. litų.

Šis projektas, anot jo sumanytojo, „Vilniaus turto“ komercijos vadovo Antano Kudarausko, vykdomas jau trečią savaitę ir per tą laiką susilaukė apie 30 interesantų. Vienas žmogus jau yra užsiregistravęs kaip potencialus pirkėjas, kuris būstą sutiktų įsigyti, jei prie jo jungtųsi daugiau žmonių.

„Turime du tokius projektus dėl žemės sklypų ir du projektus gyvenamųjų daugiabučių namų. Žemės sklypai žmonių nelabai domina, o naujos statybos butais susidomėjimas yra didelis. Tiktai apžiūrėję turtą žmonės nusprendžia, ar nori toliau dalyvauti akcijoje, ar nenori. Jeigu būstas neatitinka jų lūkesčių, kuponas yra anuliuojamas, o jeigu atitinka, žmogus užsiregistruoja ir mes bandome jam surinkti komandą, kad jis gautų nuolaidą iš statytojo“, – projekto esmę paaiškino A. Kudarauskas.

NT vystytojams tokio pobūdžio sandoriai, pasak pašnekovo, naudingi tuo, kad būstai, atsiradus grupei pirkėjų, yra parduodami iš karto ir jei jų statybai buvo naudojama banko paskola, vystytojui nebereikia mokėti būsto palūkanų ir kitų būsto išlaikymo kaštų.

„Žmonėms, kurie yra nesusiję su verslu, galbūt tai atrodo keista, bet tai yra labai naudinga tiek statytojui, tiek ir pirkėjui“, – tikino grupinio NT pirkimo portalo sumanytojas.

Rinką gyvintų didesni atlyginimai arba nuolaidos

Nors NT ekspertai teigia, kad būstų rinka pamažu atsigauna, menkas pagyvėjimas jaučiamas tik didmiesčiuose. Mažesnių ir atokesnių miestelių rinka toliau merdėja.

Neseniai skelbta „Swedbank“ ekonomistų statistika gana iškalbinga – palyginus trijų Baltijos šalių gyventojų galimybes įsigyti nuosavą butą, vilniečiai velkasi uodegoje. Suskaičiuota, kad vilniečių atlyginimai vos 1,7 proc. didesni nei pakankami norint įsigyti standartinį (55 kv. m.) butą, Rygos gyventojų pajamos 45,6 proc. didesnės nei pakankamos, o Talino gyventojų – 54, 3 proc. Banko ekonomistai taip pat paskaičiavo, kad vilnietis, norėdamas įsigyti nuosavą būstą, turėtų uždirbti ne mažiau 2853,4 lito, Rygos gyventojui pakaktų 1943,6 lito, o estui – 2645,2 lito. 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinė 55 kv. m. būsto kaina Vilniuje siekė 213 tūkst. litų, Taline – 203 tūkst. litų. Rygoje būstų kainos buvo mažiausios ir siekė 141 tūkst. litų.

Atotrūkis tarp trijų Baltijos kaimynių būsto įperkamumo sunkiai palyginamas, nes skiriasi dešimtimis kartų. Viena pagrindinė to priežasčių ta, kad NT kainos Vilniuje kol kas yra didžiausios, o atlyginimai vieni mažiausių. Anot „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio, NT rinką galėtų pagyvinti arba didesnės gyventojų pajamos arba pigesnis nekilnojamasis turtas.

„Tokie pasiūlymai įsigyti būstą, perkant du ar kelis butus grupėje, susiradus pažįstamų, galėtų sumažinti ir vidutinę kainą ir tuo pačiu padidinti būsto įperkamumą. Tuomet atsiranda didesnė derybinė galia. Net jei ir nebūtų aktyviai siūloma įsigyti būstą keliems žmonėms iš anksto susitarus, tą gali padaryti bet kokie keli pažįstami žmonės, kurie susitaria gyventi vienoje kažkurioje vietoje. Jie gali kreiptis į bet kurią NT vystytojų ar pardavėjų bendrovę, ir gautų tikrai geresnį pasiūlymą nei perkant vieną butą“, – svarstė ekonomistas.

Jo teigimu, jeigu pirkėjas, pirkdamas būstą gali gauti nuolaidą, jis išlošia bet kuriuo atveju, net jei tai naudinga ir NT pardavėjui.

„Būstų pardavėjai tokias akcijas siūlo ne nuostolių siekdami, jiems tai irgi yra naudinga. Grąža ir pelningumas iš vieno parduoto būsto yra mažesnis, bet pardavę didesnį būstų skaičių, jie gali gautas lėšas nukreipti į kitus investicinius projektus. Manau, kad čia abi pusės laimi. Tokios rinkodarinės priemonės tikrai nėra kenksmingos ir gali duoti tiktai teigiamą poveikį“, – sakė N. Mačiulis.

Teoriškai įdomu, bet kaip įgyvendinama realybėje?

„Nuolaidų visada yra gerai gauti, tik kaip tai atrodytų fiziškai? – retoriškai klausė NT bendrovės „Ober Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. – Iš teorinės pusės – taip, tai yra geras sprendimas, kodėl gi ne? Koks skirtumas, ar tu vienas perki, ar penkiese, jeigu perki tą butą, kurio tau reikia. Tai nieko neįprasto, ar blogo. Tiesiog galimybė gauti nuolaidą ir tiek. Bet ar praktiškai tai pavyktų padaryti – kitas klausimas“.

Jis svarstė, kad turėtų būti pakankamai sudėtinga suformuoti tokią potencialių pirkėjų grupę, nes visiems žmonėms turėtų viskas tikti ir patikti.

„Sunku pasakyti, kokios gali būti paslėptos grėsmės. Dviems trims žmonėms susitarti lengviau, keturiems – šešiems galbūt yra sudėtingiau. Vėlgi – kokios yra vystytojų sąlygos, ar tie žmonės turi iš karto pasirašyti sutartis ir mokėti pinigus, kas bus jeigu koks nors žmogus iš grupės pasitrauks, jeigu jis nebenorės pirkti ir pan.“, – svarstė S. Vagonis.

Pasiteiravus, kas iš grupinio NT pirkimo sandorio išlošia daugiau – pirkėjai, ar pardavėjai, pašnekovas teigė, kad tai priklauso ir nuo NT vystytojų situacijos.

„Viskas, priklauso nuo to, kokioje situacijoje yra vystytojas. Jeigu jis turi neparduotus tris butus, jam, ar pirkėjai pirks po vieną butą, ar tris iš karto, didelio skirtumo nebus. Tačiau, jeigu NT plėtotojas, tarkime, turi neparduotus 100 butų ir planuoja statyti dar 100, didelis skaičius pirkėjų jau jam sprendžia tam tikras likvidumo problemas. Nuolaida galbūt neatrodys tokia reikšminga kaip tam tikros dalies pirkėjų garantija, nes neparduotas būstas irgi kainuoja“, – sakė S. Vagonis.

Jo teigimu, bet kokiu atveju iš sandorio naudos turi abi pusės, naudingesni NT vystytojui tokie sandoriai galėtų būti nebent tuomet, kai išparduodami nelikvidūs būstai.

„Negalima sakyti, kad vienam tai yra labiau naudinga. Naudinga būtų nebent nelikvidžiam būstui, kur niekas nieko neperka ir štai ateina pirkėjai, susigundę maža nuolaida, ir perka didelį butų kiekį. Jeigu projektas yra likvidus, negalėčiau sakyti, kad tokiu atveju NT plėtotojas turi didesnę naudą negu pirkėjas., t.y. nei didelė, nei labai reikšminga labiau smulki nauda abiems“, – apibendrindamas sakė „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.