Daugiabučių bendrijos pirmininkas: „Aptriušusiuose pastatuose gyventi gėda”
Su tokiu požiūriu ir žmonių pasyvumu nesutinka Vilniaus Žirmūnų rajono Minties gatvės 6-ojo daugiabučio namo gyventojų bendrijos pirmininkas Silvestras Berkelis. Jis teigia, kad jų namo pavyzdys akivaizdžiai rodo, jog nuo žmonių noro ir iniciatyvumo dažnai priklauso galutinis rezultatas.
„Esu įsitikinęs, kad pirmiausia pats žmogus turi būti iniciatyvus ir imtis atsakomybės. Suprantama ir yra labai žmogiška, jog gyventojai dažnai priešinasi tam, kas bus ateityje. Juk jiems svarbiausia yra šiandiena ir, kad dabar nereiktų mokėti. Tačiau reikia suprasti, kad rytoj bus tik blogiau. Deja, pastatai kaip ir žmonės neina jaunyn, todėl bendrijos pirmininko pareiga yra sutelkti bendruomenę ir paaiškinti, kad kaip ir savo sveikata, taip ir nuosavu būstu privalome rūpintis nuolat. Manau, kad seniai laikas suvokti, jog senuose bei aptriušusiuose pastatuose gyventi ne tik finansiškai neapsimoka, bet dar ir gėda“, – pabrėžia S. Berkelis ir priduria, jog renovacijoje be galo svarbus, tiek ekonominis, tiek estetinis efektas.
Kaip žinia, norint pradėti renovacijos darbus, reikia, kad tam pritartų daugiau nei pusė namo gyventojų,. Tuo tarpu sostinės Minties gatvės 6-ojo namo atveju net apie 90 proc. gyventojų pasisakė už renovaciją. Pasak bendrijos pirmininko, mintis renovuoti būstą gyventojams kilo dar tada, kai valstybė nežadėjo jokios paramos bei pagalbos. Tačiau sulaukus paramos – abejonių nebeliko.
Pasinaudoję renovacijai teikiama paramą, likusią dalį sąskaitų už renovacijos darbus gyventojai nutarė padengti iš santaupų ir neimti paskolų iš bankų. Pasak bendrijos pirmininko, minėtame name yra trijų, dviejų ir vieno kambario butai. Trijų kambarių buto (apie 60 kvadratinių metrų) savininkams renovacijos darbai atsiėjo apie 9 000 litų, dviejų kambarių (apie 45 kvadratinių metrų) – 7 000 litų ir vieno kambario (apie 30 kvadratinių metrų) buto savininkams – maždaug 5 000 litų. Iš viso gyventojams renovacijos darbai kainavo apie 300 000 litų.
„Paskaičiavus energijos išlaidas per vieną šildymo sezoną, mes sutaupome apie 30 000 litų. Tad po 10 metų renovacijos atsiperkamumas garantuotas. Esu baigęs ekonomikos mokslus, tad žinau, jei panašūs objektai atsiperka per 5 – 10 metų laikotarpį, vadinasi, rezultatas yra teigiamas“, – sako S. Berkelis. Bendrijos pirmininkas tvirtina, kad šalčiausią žiemą namo gyventojai už būsto šildymą mokėjo iki 3 Lt. už kvadratinį metrą. Vadinasi, didžiausių trijų kambarių butų savininkų sąskaitos už šildymą tesiekė apie 180 litų per mėnesį, o tai – pakankamai menka suma, turint omenyje, kad Vilniuje kai kurių daugiabučių gyventojų sąskaitos siekė iki 1 000 Lt.
Bendrijos pirmininkas S. Berkelis pabrėžia, jog norint pasiekti tokių gerų rezultatų, pastatą būtina modernizuoti kompleksiškai – nuo langų ir durų pakeitimo, balkonų įstiklinimo iki fasado apšiltinimo. Ne ką mažiau svarbu tinkamai pasirinkti statybines medžiagas, kuriomis apšiltinamas būstas. „Atliekant modernizacijos darbu, išsamiai konsultavausi su projektuotojais bei statybų ekspertais ir jie rekomendavo pastatą apšiltinti polistireniniu putpasčiu. Skirtingai nei mineralinė vata, kuri lengvai sugeria drėgmę, susmenga ir praranda dalį termoizoliacinių savybių, polistireninis putplastis yra atsparus drėgmei, į jį nepatenka teršalai – todėl ši statybinė medžiaga puikiai išsaugo šilumą“, – pastebi S. Berkelis.
Parinkus kvalifikuotą techninį darbų prižiūrėtoją ir tinkamai atlikus renovacijos darbus, Vilniaus Žirmūnų rajono Minties gatvės 6-ojo daugiabučio namo gyventojų bendrijai pavyko sutaupyti dalį lėšų, kurios buvo panaudotos pastato infrastruktūrai gerinti – šaligatviai ir greta namo esantys takai iškloti naujomis plytelėmis, naujai išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, o taip pat atnaujinti elektros ir vamzdynų ūkiai.