Būsto atnaujinimui – valstybės ir ES parama

Išgirdus, kad kažkas vertingo tapo nemokama, dažnai tokią žinią palaikome reklaminiu triuku ar apgaule. Kartais – visai be reikalo. Šiuo metu senos statybos daugiabučių namų gyventojai turi galimybę atnaujinti būstą ir gauti lengvatines paskolas.

Kalėdiniais pasiūlymais ar akcijomis čia nekvepia – paramą gyventojams skyrė valstybė ir Europos Sąjunga todėl apsigaus šį kartą nebent atsisakantys pasinaudoti skiriamais pinigais. Norintiems sužinoti, iš kur ir kam skiriama Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa – svarbiausia informacija ir galimybė užduoti klausimus.

Kas skiria finansavimą daugiabučių atnaujinimui?

Maždaug 96 proc. visų daugiabučių namų Lietuvoje yra statyti iki 1993 – ųjų metų, todėl jų fizinė būklė bloga – namai
pralaidūs šilumai, senos ir neefektyvios šildymo ir vandens sistemos, kiauri stogai, plyšiai sienose ir languose, perpučiami balkonai bei savo amžių puikiai atspindintis namo fasadas.

Tokiems pastatams būtinas atnaujinimas, tad siekiant jį paspartinti šiuo metu įgyvendinama Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) programa.Lėšos skiriamos iš įvairių šaltinių: Europos Sąjungos (ES), valstybės ir gyventojų.

JESSICA iniciatyvą įkūrė Europos Komisija ir Europos investicijų bankas (EIB), bendradarbiaudami su Europos Tarybos plėtros banku (CEB). Visas iniciatyvos pavadinimas – Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas (liet. „Bendra parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas“).

Iniciatyva leidžia Europos Sąjungos valstybėms narėms investuoti dalį joms skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos į Miesto plėtros fondus.Lietuvoje ES lėšomis prisidedama iš Europos regioninės plėtros fondo, pagal priemonę „JESSICA kontroliuojantysis fondas“. Mūsų valstybė – viena pirmųjų Europos Sąjungoje, pasitelkusi JESSICA iniciatyvą energijos vartojimo efektyvumui didinti.

Kam skiriama parama, ir koks jos dydis?

Visi iki 1993 – ųjų metų pastatyti namai, kuriuose yra bent 3 butai, gali dalyvauti atnaujinimo programoje ir gauti reikiamą finansavimą. Modernizacijos rezultatai – ar atnaujinus būstą sumažėja jo pralaidumas šilumai, ar pagerėja energinis efektyvumas – tiesiogiai lemia, kokia parama gali būti suteikta.

Prieš pradedant rengti reikiamus dokumentus, namo administratorius ar bendrijos pirmininkas turėtų pasikviesti specialistą, nustatantį namo energinio efektyvumo klasę (nuo A iki G).

Labai geros būklės namas priskiriamas A klasei, o blogiausią būklę nusako G klasė. Jeigu apžiūrėjus namą jo energinio naudingumo klasė mažesnė nei D, o baigus visus atnaujinimo darbus ji pakyla iki D ir aukščiau, tuomet taikomos tokios finansavimo ir lengvatų formos:

– Lengvatinė paskola su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis visam 20 metų kreditavimo laikotarpiui. Paskola grąžinti pradedama tik užbaigus daugiabučio atnaujinimo darbus.

– Jei po namo atnaujinimo skaičiuojamos energijos sąnaudos sumažėja 20 proc., grąžinama 15 proc. investicijų už atliktus rangos darbus).

– Jei po daugiabučio namo atnaujinimo skaičiuojamos energijos sąnaudos sumažėja ne mažiau 40 proc. – nuo 2012 – ųjų m. sausio 1 d. bus grąžinama 30 proc. investicijų už atliktus rangos darbus.

– Atnaujinus daugiabutį namą, projekto parengimo ir techninės priežiūros išlaidos kompensuojamos 100 proc. (nuo 2014 m. sausio 1 d. – 50 proc.).

– Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos kompensuojamos 0,35 Lt/kv. m nuo modernizuojamo pastato naudingo ploto. Šis atlygis gali būti mokamas ne daugiau kaip trejus metus, nuo steigiamojo susirinkimo pradžios iki surašius statybos užbaigimo aktą.

Nepasiturintiesiems – nemokamas būsto atnaujinimas

Tiems, kieno pajamos mažiausios – už būsto atnaujinimo darbus mokėti nereikės. Valstybė ir Europos Sąjunga 100 proc. finansavimą skiria visiems asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą.

Tad pensinio amžiaus žmonės, bedarbiai, nepasiturinčios šeimos ir vieni gyvenantys asmenys gali ryžtingai dalyvauti būsto atnaujinimo įgyvendinimo programoje – jų paskolas būsto atnaujinimui grąžins valstybė. Valstybė taip pat gauna naudą kompensuodama išlaidas socialiai remtiniems asmenims, nes atnaujinus daugiabutį namą šildymo išlaidos ženkliai sumažėja, o tai reiškia, kad reikia mokėti ir mažesnes kompensacijas už šildymą.

Nustatyta, kad valstybės remiamos pajamos vienam šeimos nariui sudaro 350 litų. Tuomet, pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai jos siekia 1400 litų. Kompensacija už šildymą suteikiama tuomet, kai bendros šeimos pajamos neviršija valstybės remiamų pajamų arba jeigu už šildymą reikia išleisti daugiau kaip penktadalį (20 proc.) skirtumo tarp realių šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų.

Norint, kad valstybė padengtų visas išlaidas už Būsto atnaujinimo paskolą
bei palūkanas, darbingo amžiaus gyventojai turi kas tris mėnesius, o pensininkai – kas šešis – pateikti pažymą, suteikiančią teisę į lengvatinį šildymo mokestį.

Jeigu šeima mokėjo paskolą už būsto atnaujinimą, vienam iš jos narių netekus darbo ir įgijus teisę kompensacijai už šildymą, paskola ir palūkanos bus mokamos valstybės lėšomis. Ir atvirkščiai – susiradus darbą ir šeimos pajamoms viršijus nustatytas normas, paskolą šeima turės mokėti pati.

Lietuvoje pagal senąjį finansinį modelį atnaujinti 397 daugiabučiai namai, pagal JESSICA iniciatyvą šiuo metu dalyvauja 150. Daugiausia būstų atnaujinta Vilniuje, Panevėžyje, Tauragėje, Kaune, aktyviau dalyvauti pradeda ir mažesni miestai. Šiuo metu interneto svetainėje www.atnaujinkbusta.lt vyksta „Geriausiai renovuotų daugiabučių“ konkursas. Kviečiame susipažinti su įvairiuose šalies miestuose atnaujintais pastatais.

Užduokite klausimus

Turite klausimų dėl būsto atnaujinimo, teikiamo finansavimo ir jo sąlygų? Išsklaidykite abejones – siųskite klausimus adresu klausk@ideaprima.lt , ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) specialistai Jums atsakys. Klausimai ir atsakymai bus skelbiami šio straipsnio pabaigoje ketvirtadienį, gruodžio 8 dieną. Daugiau informacijos apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizacijos) programą – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokamu telefonu 8 800 200 12.