Britanijoje už 1 svarą siūlo įsigyti namą. Yra papildomų sąlygų
Pastaraisiais metais šis miestas sparčiai populiarėja tarp lietuvių, jų kasmet čia gyventi, mokytis ar dirbti atvyksta vis daugiau. Pramoninė Šiaurės Anglija vilioja ne tik darbais, bet ir perpus mažesnėmis nekilnojamojo turto kainomis, tiek nuomos, tiek pardavimų. Tiesa, kartais kainų skirtumas gali būti tiesiog stulbinantis.
Visa gatvė – už 20 svarų
Praėjusią savaitę Liverpulio savivaldybė paskelbė visiškai netikėtą pasiūlymą naują būstą ketinantiems įsigyti žmonėms. „Netrukus šiame mieste iš savivaldos bus galima įsigyti dvidešimt namų, kurių kiekvienas kainuos po… 1 svarą. Tai yra, visos gatvės nekilnojamasis turtas bus parduotas už 20 svarų. Jums tikrai nepasigirdo, ir tai nėra spausdinimo klaida. Tokiu neįprastu žingsniu bus siekiama atgaivinti merdinčius miesto rajonus, tiksliau jų dalis, kuriose stūkso ne viena dešimtis apleistų namų užkaltais langais. Mainais už, švelniai tariant, patrauklią kainą naujųjų šeimininkų bus prašoma jų pačių lėšomis susiremontuoti ir kapitališkai atrestauruoti šiuos namus.
Visi dvidešimt siūlomų negyvenamų ir apleistų būstų yra Granby namų trikampyje bei Arnside gatvėje Kensingtono rajone. Tiesa, ši vieta kaip diena ir naktis skiriasi nuo XIX amžiaus sostinėje Londone įsikūrusio jo kilmingojo pusbrolio Kensingtono, kuris šiandien yra laikomas vienu iš prestižiškiausių ir brangiausių rajonų visoje Europoje.
Taisomos senos klaidos
Po detalesnio tokių planų išdėstymo visuomenei spėjama, kad po keleto metų, atlikus privalomus renovavimo darbus, kiekvieno iš dvidešimties šių namų vertė turėtų siekti ne mažiau nei 70 tūkst. svarų sterlingų. Ši suma kaip vertės orientyras pasirinkta neatsitiktinai, nes dar 2003 metais vykdydama visuotinę būstų rekreacijos programą „Pathfinder“ šalies Vyriausybė supirkinėjo šiuo namus po 70 tūkst. svarų. Po kelerių metų, neužtekus lėšų, būstų rekreacijos programa žlugo. Didžioji dalis planuotų būstų galiausiai taip ir nebuvo pastatyti, tad liko tik prašvaistyti 2,2 mlrd. svarų sterlingų ir šimtai senų namų užkaltais langais, daugiausia iš jų Šiaurės ir Vidurio Anglijoje.
Bandydami surasti būdų, kaip namus vaiduoklius prikelti naujam gyvenimui, Liverpulio savivalda nusprendė leisti juose šeimininkauti naujiems, geriau besitvarkantiems šeimininkams. Pristatęs planus, Liverpulio meras Paulas Brantas neslėpė džiaugsmo, jog taip bent nedidelei gyventojų daliai pavyks padėti išspręsti būsto įsigijimo problemas: „Tai puiki proga neturintiems galimybės gauti būsto paskolą, tačiau turintiems čia reikalingų statybininko įgūdžių. Šie žmonės nuo šiol galės tiesiogiai prisidėti prie bendruomenės atsinaujinimo.“
Iš tiesų, lieka tik pasidžiaugti tokiais neįprastais, tačiau gražiai skambančiais planais atnaujinti ištisas gatves apleistų gyvenamųjų namų. Akivaizdu, kad bandymas pačius gyventojus taip skatinti ne tik susiremontuoti, bet ir kapitališkai atsirestauruoti kone visą gatvę, yra drąsus miesto valdžios žingsnis. Jeigu planai pasiteisins ir naujieji savininkai aktyviai tvarkysis savo būstus, ateityje avarinės būklės namų skaičius turėtų pastebimai sumažėti. Tad programai sėkmingai vystantis, ateityje namų apdailos darbo pasiūlymų, bent jau Liverpulyje, sumažėti tikrai neturėtų.
Žlugęs 2003 m. iškeldinimo planas „Pathfinder“:
2003 m. pagal „Pathfinder“ programą visoje D. Britanijoje numatyta nugriauti ir perstatyti tūkstančius senų namų.
2,2 mlrd. svarų sterlingų išleista vien tik seniems namams supirkti iš gyventojų ir jiems nugriauti.
Liverpulio Kensingtono gyventojai itin aktyviai priešinosi priverstiniam iškeldinimui. Dėl ilgai užsitęsusių protestų dalis namų Kensingtone nebuvo nugriauti.