Brangs daugiabučių atnaujinimas
Savo namą pasiryžusiems atnaujinti gyventojams valstybės kompensacija ar banko paskola nesuteikiama iš anksto. Kaip LŽ aiškino Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė, žmonės turi būti patys sukaupę pinigų investiciniam planui, techniniam modernizavimo projektui parengti, jo administravimo išlaidoms, statybos techninės priežiūros specialisto darbui apmokėti, taip pat palūkanoms, jei bus imama banko paskola, mokėti. Anot jos, vien investicinį planą parengti kainuoja 3-5 tūkst. litų. Iš viso namo gyventojai esą turėtų būti sukaupę apie 30-50 tūkst. litų, kad galėtų su projektu kreiptis į banką ir gauti pinigų rangos darbams atlikti.
„Pertvarkydami būstą žmonės dažniausiai stengiasi atlikti kapitalinį namo atnaujinimą. Penkiaaukščio, turinčio 4 laiptines, kapitalinis remontas kainuoja apie 1 mln. litų. Jei atsisakoma sienų šiltinimo, langų keitimo, sąmata būna mažesnė – 450-550 tūkst. litų“, – kalbėjo E.Radavičienė.
Sukauptų per metus
Sostinės Pašilaičių mikrorajono gyventojas Kazimieras LŽ sakė, kad kas mėnesį moka 15 litų kaupiamųjų įmokų būsimam maždaug 100 butų namo remontui. LŽ skaičiavimu, tokio namo žmonės per porą artimiausių metų sukauptų apie 40 tūkst. litų, būtinų modernizavimo projektui pradėti, ir prarastų 20 tūkst. litų, nes nuo 2014-ųjų valstybė kompensuotų jau tik 50 proc. šių išlaidų. Norint spėti pasinaudoti šiandien taikoma 100 proc. kompensacija, gyventojams reikėtų kaupti maksimalią Vyriausybės leistiną sumą per mėnesį.
Dabar nustatyta, kad kaupiamojo įnašo įmoka negali viršyti 70 centų už kvadratinį metrą ploto per mėnesį, kai daugiabutis yra didelis (plotas – nuo 3 tūkst. kv. m), ir daugiau kaip 1,1 lito už kvadratinį metrą, kai daugiabučio naudingasis plotas siekia iki 3 tūkst. kvadratinių metrų. Pavyzdžiui, jei 60 kvadratinių metrų būsto šeimininkas nuo 2012 metų kas mėnesį mokėtų maksimalų kaupiamąjį įnašą – po 42 litus, 100 tokių butų namas jau 2013-aisiais turėtų sukaupęs apie 50 tūkst. litų, ir valstybė juos visus grąžintų, kai namas būtų atnaujintas.
Kad nesukčiautų
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas LŽ teigė, jog parengti 100 butų namo atnaujinimo techninio darbo projektą, kuriame numatytas visas energiją didinančių priemonių komplektas, kainuoja apie 30-50 tūkst. litų. Vyriausybė yra nustačiusi ribas – jis negali viršyti, pavyzdžiui, 80 tūkst. litų. „Kartais bandoma įtikinti bendrijas pirkti projektus daug brangiau, juk esą vis tiek visos išlaidos bus kompensuojamos. Kol kas tokių pažeidimų nenustatyta, bet sąlygų jiems atsirasti buvo“, – minėjo A.Čepas.
E.Radavičienė kalbėjo, kad iki šiol valstybė kompensavo 100 proc. namo modernizavimo projekto techninio parengimo, statybų techninės priežiūros, projekto administravimo išlaidų – nesvarbu, kokio jos buvo dydžio. Dabar nustatytos šių kompensacijų ribos: padengiamos rekonstrukcijos projekto išlaidos – ne didesnės kaip 5 proc. rangos darbų kainos (su PVM), statybos techninės priežiūros išlaidos – ne didesnės kaip 2 proc. rangos darbų kainos. Projekto administravimo išlaidos bus kompensuojamos iki 35 centų už kvadratinį metrą.
„Tokie apribojimai sumanyti siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų per didele projekto rengimo ir statybos techninės priežiūros kaina. Juk bendrijos pirmininkas gali susitarti su projekto rengėju dėl bet kokios kainos, statybų prižiūrėtojas irgi gali pasirodyti statybose vieną kartą, o ne 5 sykius per savaitę“, – dėstė E.Radavičienė.
Gyventojams, turintiems investicinį planą ir techninį projektą, taip pat suteikta teisė pasinaudoti programa „Jessica“ – namo renovacijai paimti banko kreditą 20 metų už 3 proc. fiksuotas metines palūkanas. Be to, atnaujinus daugiabutį ir pasiekus 20 proc. energinį efektyvumą, jį didinančios priemonės ir darbai kompensuojami valstybės lėšomis – 15 proc., o jei energijos sąnaudos sumažinamos 40 proc., jas mažinančios priemonės kompensuojamos 30 procentų.
E.Radavičienė sako, kad atnaujinti namai dažniausiai pasiekia didesnį kaip 20 proc. šilumos taupymo lygį, taigi gyventojams grąžinama apie 30 proc. darbų ir priemonių, skirtų energijai taupyti, kainos.
Stengiantis neužkrauti gyventojams pernelyg didelės finansinės naštos, apskaičiuota, kad už paimtą paskolą ir palūkanas jie per mėnesį turėtų mokėti tik šiek tiek daugiau kaip 100 litų. „Siekiama, jog žmogus po namo kapitalinio remonto už paslaugas mokėtų tiek pat, kiek mokėjo iki modernizavimo šildymo sezono laikotarpiu. Atnaujinus daugiabutį mažiau mokama už šildymą, bet pridėjus įmoką už paskolą bankui turi būti panašios išlaidos, kokias jis patirdavo iki remonto“, – aiškino E.Radavičienė.
Socialiai remtiniems gyventojams už daugiabučio modernizavimą mokėti nereikia, tačiau būtent jie dažniausiai priešinasi rekonstrukcijai, nes nėra pratę už ką nors mokėti, todėl nenori kaupti lėšų ir namo atnaujinimo darbams pradėti. E.Radavičienės teigimu, sprendimas dėl daugiabučio modernizavimo priimamas gyventojų balsų dauguma. Jo nenorintiesiems šis verdiktas tampa privalomas.
Skaičiai
Lietuvoje nuo 2005 metų modernizavimo darbus baigė 390 daugiabučių savininkų.
Nuo 2009-ųjų pagal programą „Jessica“ statybos darbus baigė 1 daugiabutis.
Šiuo metu iš viso įgyvendinami 94 modernizavimo projektai pagal senąjį finansinį modelį ir 33 – pagal iniciatyvą „Jessica“. Gautos 144 paraiškos naujiems modernizavimo projektams rengti.
Neseniai valstybė iš Klimato kaitos specialiosios programos skyrė 100 mln. litų investicijoms į daugiabučius kompensuoti. Vyriausybė skaičiuoja, kad už šiuos pinigus gali būti įgyvendinta apie 800 projektų, kurių vidutinė investicinė vertė – po 1 mln. litų.
Valstybė užsibrėžusi tikslą iki 2020 metų renovuoti 24 tūkst. daugiabučių.
Šaltinis: Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra
Valstybės tikslas – iki 2020 metų įtikinti gyventojus renovuoti 24 tūkst. daugiabučių.
Sekite mus