Botanikos sode – įstabus metas ne tik jaunavedžiams

Rožyną kuruojanti Dovilė Rylienė džiaugiasi rožių veislių įvairove. Specialistė priminė, kad rožių introdukcijos darbai sode buvo pradėti 1925 m., o 1935 m. Botanikos sode jau augo 179 pavadinimų rožės, atvežtos iš Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos. Karo metu rožynas sunyko ir beveik visos rožės žuvo. Pokario metais Ona Skeivienė parengė naują rožyno planą ir jį įgyvendino – 1957 m. rožyne jau augo 300 rožių veislių. Rekonstruojant Botanikos sodo centrinę dalį, dr. Alina Boguševičiūtė sukūrė trečiąjį sodo istorijoje rožyną. Pernai rožynas pradėtas atnaujinti. Šiuo metu rožių kolekcijoje yra apie 700 kultivarų.

D.Rylienė pažymėjo, kad Botanikos sodo rožių kolekcijos įvairovė nepriklauso nuo to, kas šiuo metu yra populiaru ir madinga. "Mums svarbu parodyti sodo lankytojams nematytą, keistą, įdomesnę rožių pusę. Štai kodėl labai svarbu sodinti ir saugoti šiuo metu nepopuliarias, jau nemadingas rožių grupes. Tokiu būdu saugoma ir jų vertinga genetinė įvairovė. Todėl sodo rožių kolekcijoje nesivaikoma madų. Gaila, kad senų sodybų naujakuriai sunaikina buvusius želdinius, tokiu būdu ištrindami iš mūsų atminties prosenelių augintas, pavyzdžiui, gražuoles kvepiančias rožes radastėles. O juk būtent jos atsparios šalčiams, iškenčia didžiausią nepriežiūrą ir yra vertos išsaugoti", – įsitikinusi pašnekovė.

D.Rylienės nuomone, neįmanoma, kad patiktų visa rožių įvairovė. Specialistei, pavyzdžiui, patinka paprasti erškėčiai ar XVII–XIX a. Europos rožės – jos tarsi atspindi to laikotarpio, kada buvo mylimos, kultūrą. Kiekvienas turime išmokti atsirinkti toje įvairovėje tai, kas vertinga, tinka mūsų klimatui.

Anot pašnekovės, rožių kenkėjų antplūdis dabar atslūgo, bet prasidėjo grybinės ligos, nuo kurių geriausias vaistas – auginti atsparias ligoms rožių veisles. Patariama rožes laistyti rytais arba vakarais. Suaugusios rožės turi ilgas šaknis ir vandenį paima iš gilių dirvos sluoksnių. Tad jos laistomos rečiau nei jaunos rožės, kurias ilgesnių ir sausesnių periodų metu reikia laistyti vieną ar du kartus per savaitę, kol krūmas įsišaknys naujoje vietoje. Dirvos purenti po laistymo nereikia.

Rožės yra jautresnės nei kiti augalai maisto medžiagų stygiui. Pirmi badavimo požymiai: smulkūs, nekokybiški žiedai ir lapai, ploni, silpni stiebai, neatsparumas ligoms. Per sezoną rožės tręšiamos du tris kartus organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, kurios papildo viena kitą. Iš organinių trąšų tręšti tinka, pavyzdžiui, raguočių perpuvęs mėšlas, įterptas į dirvą. Iš mineralinių trąšų – kompleksines trąšos be chloro.