Asbesto poveikis žmogaus sveikatai

Šiuo metu žinomos 152 asbesto atmainos, iš kurių dažniausiai gamtoje aptinkamos yra chrizotilas (90 proc.), amozitas, krocidolitas. Dėl tokių fizikinių-cheminių savybių kaip atsparumas aukštai temperatūrai, vandeniui, cheminių medžiagų poveikiui, skaidulų elastingumo, asbestas jau nuo seno buvo vertinamas ir gana plačiai pritaikomas. Asbestcemenčio gaminiai buvo plačiai naudojami gaminant beslėgius vamzdžius, termoizoliacines medžiagas įvairius ekranus, laivų dervas.

Dar 1976 m. buvo ištirtas asbesto kancerogeniškumas žmogui ir gyvuliams. Asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Pavojų kelia ne pats asbestas, o jo nematomi ir bekvapiai laisvi plaušeliai, kuriuos žmogus gali įkvėpti su asbestu užterštos aplinkos oru. Normaliomis sąlygomis asbestcemenčio gaminiuose esantys asbesto plaušeliai yra tvirtai sulipę su pagrindu ir į aplinką neišsiskiria. Plaušeliai atitrūksta ir į aplinką patenka pažeidus asbestcemenčio gaminių vientisumą dėl ilgos eksplotacijos, veikiant atmosferos veiksniams, vykdant remonto, griovimo ar statybos darbus.

Plaušeliai ilgesni už 5 mikronus yra patys pavojingiausi. Patekę į kvėpavimo takus ir plaučius jie gali sukelti retą ligą – mezoteliomą, rečiau – skrandžio, žarnyno ar gerklų vėžius. Mezotelioma skatina plaučių vėžio atsiradimą. Rūkymas šią riziką padidina dar daugiau kaip 10 kartų. Dėl ilgalaikio kontakto su asbestu (10-15 metų) gali išsivystyti asbestozė. Asbesto plaušelių sukeliamos ligos žmogaus organizme vystosi lėtai, jų simptomai gali pasireikšti tik po 30-40 metų.

Didžiausias rizikos kontingentas yra stogdengiai, keičiantys seną šiferinę stogų dangą, statybininkai, atliekantys statybos, šiluminių trasų remonto darbus, kur asbestas naudojamas kaip izoliacinė medžiaga. Susirgti gali ir žmonės, turintys atsitiktinį kontaktą, pvz. neatsargiai kraunant ar sandėliuojant asbesto turinčius gaminius, atsitiktinai patekus į aplinką, kurioje yra asbesto plaušelių.

Nuo 2005 m. Lietuvoje uždrausta naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius, tačiau jo dar daug yra mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Didžiausią dalį sudaro ant pastatų esantys šiferiniai stogai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento specialistai primena, kad norint apsisaugoti nuo asbesto kenksmingo poveikio, negalima šiferio dangos laužyti, skaldyti, naudoti nuo asbestcementinio stogo nubėgusio vandens.

Būtina surišti laisvus plaušelius, galinčius patekti į gyvenamą aplinką. Norint šalinti asbesto turinčius gaminius, būtina prieš tai juos sudrėkinti vandeniu ar sutepti su specialiomis plaušelius suriebalinančiomis medžiagomis. Stogams naudojamus lakštus, norint apsaugoti nuo įtrūkimų, galima nudažyti. Dirbantiems su asbestu būtina naudoti patikimas asmens apsaugos priemones – kvėpavimo takų apsaugą (respiratorius), specdrabužius su gobtuvu, darbinius batus (be raištelių), nerūkyti darbo vietoje, o vietoje asbesto naudoti jo pakaitalus – mineralinę vatą, plastikinius vamzdžius, beasbestinį šiferį.

Geriausia asbesto turinčių produktų šalinimą patikėti specialistams, kurie saugiai išgabens asbesto turinčias atliekas į asbesto atliekų laikymo aikštelę.