Apie sodo tvenkinį

Po to, kai tvenkinys prisipildo vandeniu, jame atsiranda bei ima daugintis įvairūs gyviai – nuo mikroorganizmų iki varliagyvių, kurie palaipsniui sukuria maistinę grandinę. Ilgainiui tvenkinyje nusistovi biologinė pusiausvyra. O užbaigia minėtą grandinę žuvys, kurios ne tik suteikia sodo tvenkinėliui gyvybės, bet ir prisideda reguliuojant kitų gyvybės formų skaitlingumą, tarkime, uodų lervų.

Tvenkinio augalai

Be maisto žuvims dar reikalingas vandenyje ištirpęs deguonis, kuriuo visiškai aprūpinti gali tik vandens augalai. Žuvys ir kiti gyvūnai išskiria anglies dvideginį, kuris savo ruožtu reikalingas vandens augalams fotosintezės procese. Be to augalai, ypač dugno augmenija, yra puikūs vandens filtrai.

Tvenkinio gruntas vandens augalams nėra toks svarbus kaip jų gentainiams, augantiems ant kranto, kadangi jie viską gauna bei pasiima per savo lapus, o šaknys jiems reikalingos tik įsitvirtinti tam tikroje vietoje. Dėl tos priežasties padengti dugną žvyru, smėliu, akmenukais ar pan. nėra tikslinga. Be to, su laiku dugne ima kauptis dumblas, kuris augalams yra papildoma trąša.

Ypač dumblas naudingas augalams, kurių lapai yra virš vandens: lūgnėms, papliauškoms ir kt. Nedidelis tokių augalų kiekis tvenkiniui suteikia natūralumo.

Dumblas tvenkinio gyventojams padeda peržiemoti, todėl jo perteklių geriausia pašalinti vasaros pradžioje. Dažniausiai tvenkiniuose naudojami dugno augalai, tokie kaip nertys ir elodėjos. Turėdami ilgus, plonus stiebus ir daugybę smulkių lapų, jie greitai dauginasi, išskiria daug deguonies ir, kaip filtrai, surenka vandenyje esančias daleles. Kai tvenkinio augalai pasidengia apnašų sluoksniu, pakanka pasiimti ilgą kartį bei juos nupurtyti. Tada viskas greitai nusėda ant dugno ir virsta dumblu, o augalai po šitokio įsikišimo vėl atgauna savo pirmykštę, ryškią žalią spalvą.

Jeigu tvenkinyje augalų prisiveisia per daug, juos galima pašalinti ir sudėti į kompostą. Geriausia tai daryti artinantis žiemai, nes trūkstant šviesos vandens augalija ima pūti bei pradeda išskirti kenksmingas dujas, tokias, kaip metanas arba sieros vandenilis, kurios pavasariop gali pražudyti dalį tvenkinio gyventojų.

Žuvys

Nedideliam tvenkiniui labiausiai tinka nereiklios žuvys, tokios, kaip karosai. Jie visuomet susiranda sau maisto ir gali peržiemoti dargi negiliame tvenkinyje. Yra net pastebėta, jog karosai gali iškęsti žiemą… įšalę į ledą. Pavasariui baigiantis, kai vanduo gerai įšyla, į tvenkinį galima išleisti „atliekamas“ gupijas iš namų akvariumo, kurios ten gyvena iki pat žiemos. Galima tvenkinyje apgyvendinti ir įvairias sraiges, kurios minta vandens augalija bei valo tvenkinį ir augalus nuo apnašų.

Fontanas ir kt.

Papildomam tvenkinio vandens aeravimui ir kaip sodo dekoratyvinį akcentą galima įrengti nedidelį fontanėlį. Jis gali būti ne tik šalia tvenkinio bet ir toliau nuo jo. Taip vanduo iš tvenkinio, siurblio pagalba, per žarną paduodamas į fontaną, o grįžta atgal drenažo sistema, kuri surenka lietaus vandenį.

Fontaniukas paįvairina sodo vaizdą, suteikdamas šviežio vandens, trykštančio kaip šaltinis – iš po žemių, ir tekančio nedideliu upeliu į tvenkinį iliuziją. Kita vertus, dėl fontanėlio tvenkinys praranda daug vandens, todėl sausu oru tuo piktnaudžiauti nerekomenduojama.

Po to, kai naujame tvenkinyje viskas prigijo, jis nebereikalauja didelių pastangų ar sudėtingos priežiūros, pats sėkmingai susidorodamas su tokiomis problemomis, kaip vandens drumstumas po stipraus lietaus arba vandens žydėjimas. Visa tai greitai praeina, tik reikia žiūrėti, kad į tvenkinį nepatektų naftos produktų arba chemikalų.

Tvenkiniui gali pakenkti ir ženklus jo vandens pakeitimas, kas suardo nusistovėjusią biologinę pusiausvyrą, o štai nuolatinis lietaus vanduo, priešingai, stabilizuoja tvenkinio gyvybines charakteristikas, kurios yra labai svarbios tiek jo gyvūnams, tiek ir augalijai.