Amatciems rąstinių namų gyvenvietė – Latvijos pasididžiavimas

Pamačius nuotraukose, o juo labiau atvykus į Latvijoje, 50 km nuo sostinės Rygos, netoli seniausio Latvijos miesto Cėsio įsikūrusią Amatciems gyvenvietę, abejingi nelieka net pasaulio ir įvairių investicinių projektų prisižiūrėję verslininkai.

Rojus žemėje ir dar mūsų šiaurinėje kaimynėje Latvijoje, kur klimatas toks pat atšiaurus, kaip ir Lietuvoje – toks pirmasis įspūdis, pasukus į Amatciems – šiuolaikinį modernų kaimą, apsuptą galybės tvenkinių, išsidėsčiusį kalvotoje vietovėje tarp keturių ežerų. Gamta čia graži bet kuriuo metų laiku – vasarą, žiemą, darganotą rudenį ar ankstyvą pavasarį, jos grožio netrikdo elektros stulpai ar kiti įprasti infrastruktūros objektai. Čia nėra grįstų trinkelėmis ar asfaltuotų kelių, nėra net tvorų tarp namų. Į Amatciems atvažiuoja ilsėtis ir gyventi pavargę nuo miesto verslo žmonės, o saugumą užtikrina bendruomeninis gyvenimo būdas. Kitaip nei daugumoje vipinių gyvenviečių, kelio čia nepastoja nei apsaugos postas, nei spygliuota tvora ar užkarda. Priešingai – svečiai ir smalsaujantieji sutinkami draugiškai, rengiamos konferencijos, ekskursijos.

Tai tikras šiuolaikinis kaimas, modernios Rumšiškės, kurio sumanytojo, verslininko Aivaro Zvirbulio, visų čia vadinamo Čiriu, dešinioji ranka, teisininkė Anita Zembaha, pasakoja, kad agresyviai savąjį aš reiškiantys piniguočiai, kad ir kokia stora pinigine mojuotų, nėra pageidaujami šios gyvenvietės nariai. Pats Aivaras Zvirbulis čia apsigyveno, kai pavyko sėkmingai parduoti savo leidybos verslą. Buvęs sporto pedagogas ir orientacinio sporto atstovas, kuriam verslo rutina jau buvo gerokai pabodusi, nutarė apsigyventi netoli Rygos, gražioje vietoje tarp ežerų. Ankstesnėje kolūkio gyvenvietės teritorijoje pradėjęs kurtis verslininkas suprato, kad palikti žmoną su vaikais kur kas saugiau, kai aplinkui yra kaimynų. Taip gimė idėja kurti šiuolaikinę kaimiško tipo gyvenvietę puikioje gamtoje, kurioje būtų visi šiuolaikiniai patogumai. Anita pašmaikštauja, kad pardavęs pelningą verslą, ponas Aivaras visus pinigėlius, kaip Buratinas, sudėjo į Amatciems žemę. Nupirkęs nemažą teritoriją prie Amatos upės, verslininkas visą laiką ir energiją skyrė naujojo kaimo (ciems latvių k. – „kaimas“) idėjai. Pirmieji kaimynai patys statėsi namus jiems skirtoje teritorijoje, bet pamačius rezultatus, teko gerokai nusivilti – namai buvo bedvasiai, primityvūs, ir tada p. Aivaras nutarė asmeniškai rūpintis būsimosios gyvenvietės vientisumu, kurti jos dvasią, o tam labiausiai tiko rąstinė statyba. Iš pradžių tikrai nebuvo mąstoma apie investicijų dydį, kad jos atsipirks.

Tai buvo emocijos, noras sukurti kažką gražaus, neeilinio, jaudinamo ir priimtino pirmiausia sau ir tikrų dalykų išsiilgusiems žmonėms. Iš savo namo statybų patirties p. Aivaras žinojo, kad rąstinio namo statyba – tai daugiau menas, kūryba, kiekvienas statinys individualus, nepakartojamas, statomas gan ilgai ir labai priklausantis nuo amatininkų, kurie jį renčia. Kadangi tuomet poreikis jau augo, namus reikėjo statyti gana sparčiai, ir būsimąjį projektą tekdavo rodyti potencialiems pirkėjams. Pirmiausia buvo nemažai investuojama į specialios projektavimo programos kūrimą, pritaikytą rąstiniams namams, vėliau buvo siekiama rąstinę gamybą standartizuoti, parinkti specialias stakles rąstams gaminti ir pjauti, nes, išskyrus Honka gamyklą Suomijoje, nieko panašaus nebuvo daroma, rąstai dažniausiai tašomi ir pjaunami rankomis, kaip gilioje senovėje, nes labiausiai vertinamas rąstinių namų natūralumas, senųjų technologijų tąsa. Susitikęs dar vieną rąstinių namų statybos entuziastą, žemietį Egons, pasinaudojus jo patirtimi, gamybą pavyko standartizuoti ir išlaikyti natūralią rankomis tašytų rąstų išvaizdą, neprarasti rąsto šiluminės varžos, kai ties sujungimo vieta nemažinamas sienos storis.

Daug įvairių gudrybių buvo pritaikyta sukurti norimai pastatų išvaizdai, kad gyvenvietė būtų kuo vientisesnė, homogeniškesnė, kuo labiau panėšėtų į senovinį kaimą. Pasirinkta pakankamai archajiška, egzotiška ir todėl patraukli pastatų išvaizda, esamas reljefas pritaikytas taip, kad kaimyninių namų, esančių vienas šalia kito, gyventojai turėtų kuo daugiau privatumo. Negana to, iš daugumos namų atsiveria vaizdai į vandens telkinį ir nuosavą jo pakrantę, o nuo kaimyninių namų skiria kalvos ir medžiai.
Sodybose užtikrintas elektros, vandens tiekimas, išvedžiota kanalizacijos sistema, namai apšildomi naudojant šilumos siurblį. Į namus šiluma atkeliauja iš 90–100 m gylio gręžinių. Išgaunamo šilumos kiekio visiškai pakanka aprūpinti namą šiluma ir šiltu vandeniu ištisus metus. Papildomai galima pasišildyti malkomis – kiekviename name suprojektuotas židinys.

Prieš ketverius metus pradėtos namų statybos sėkmingai vyksta ir toliau. Kai bus baigtas visas projektas, bendras kaimo plotas turėtų siekti apie 530 ha. Šiuo metu yra daugiau nei 100 sklypų, apie 70 jų jau parduoti su suformuotu kraštovaizdžiu. Antroje panašaus dydžio teritorijoje kol kas formuojamas kraštovaizdis, tiesiamos komunikacijos ir dalijami sklypai. Tikimasi, kad netolimoje ateityje kaimelį elektra aprūpins trys apie 1 mln. kWh per metus elektros energijos pagaminančios hidroelektrinės.

Įvardyti vidutinę sodybos kainą gan sudėtinga – ji gali skirtis atsižvelgiant į tai, koks yra projektas, savininko norai ir finansinės galimybės. Visiškai įrengto namo nuo statybų pradžios kaina yra apie 3,5 tūkst. Lt už vieną kv. m. Įdomumo dėlei galima pasakyti, kad šiuo metu parduodamo pusės ha žemės sklypas su 342 kv. m namo visu karkasu kainuoja 673 tūkst. Lt. Tačiau galima įsigyti vien tik sklypą ir, padedant projekto plėtotojams, statytis namą. Pavyzdžiui, pusės ha sklypas su vaizdu į šilą kainuoja 260 tūkst. Lt. Sklypų, kaip ir namų su įrengtais interjerais, kaimelyje yra pačių įvairiausių – su vaizdu į vandens telkinius, kalvas, taip pat leidžiantys grožėtis įspūdinga kaimelio panorama. Namų statybai leidžiama naudoti rąstus ir plytines konstrukcijas, statyti karkasines konstrukcijas, stogai gali būti dengiami šiaudais, molinėmis arba cemento čerpėmis, apželdinami. Išorinių sienų apdailai galima naudoti akmenis, dekoratyvines briauneles, dažytą tinką, stiklą.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose
žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.