85 proc. kinų negalėtų įsigyti būsto

Kinijos nekilnojamojo turto rinkos burbulas buvo taip išpūstas, kad dėl infliacijos dabar retas Kinijos miestietis gali įpirkti nekilnojamąjį turtą. Šalyje tvyro įtampa, nes dėl susidariusios situacijos žmonės kaltina Kinijos valdžią.

Kinijos socialinių mokslų akademija (The Chinese Academy of Social Sciences) kasmetiniame pranešime pateikė skaičius – vidutinės klasės būstas Kinijoje kainuoja 8,8 metų vidutinio kinų atlyginimo. Be to, nekilnojamojo turto kainos nuolat kyla, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad tolstama nuo vidutinio atlyginimo.

Vien per šiuos metus Kinijos nekilnojamojo turto kainos pakilo 15 procentų, nors kai kuriuose miestuose kilimas buvo žymiai didesnis. Kad galėtumėme palyginti, Didžiojoje Britanijoje vidutinio namo kaina yra 5 metų vidutinio atlyginimo suma.

„Nekilnojamojo turto kainos smarkiai augo visus metus,“ – diagnozavo Zhou Linhua, Kinijos socialinių mokslų akademijos pranešimo bendraautorius. – „Tai suteikė vilčių dėl didelės grąžos investuotojams, kurios atnešė didesnius pinigų srautus, ir taip dar labiau išpūtė nekilnojamojo turto kainų burbulą.“

Kinijos valdžia bandė atvėsinti didėjančias kainas, didindami indėlių reikalavimus, pažabojant paskolas antriesiems būstams. Kinijos centrinis bankas puse procento padidino pradines paskolų įmokas, bandydamas sustabdyti masinį skolinimąsi ir infliacijos augimą.

Naujausia oficiali statistika parodė, kad kainos 70 didžiausių Kinijos miestų kainos kilo trečią mėnesį iš eilės – per lapkritį jos pakilo 0,3 procento, o metinis augimas – 7,7 procento.

„Nekilnojamojo turto kainos dar kurį laiką išliks aukštos,“ – prognozuoja Mattew Fabg, rinkos analitikas, pridurdamas, kad net ir infliacijos metu būstų paklausa yra nemaža. Neigiamos realiosios palūkanos paskatino žmones geriau investuoti investuoti į plytas ir skiedinį, negu palikti pinigus banke. Taip pat Kinijoje yra išlikusi tradicija, kad vyras gali vesti moterį tik įsigijęs būstą.

Šiuo metu Kinijoje bandoma įvertinti nekilnojamojo turto burbulą. Kinijos socialinių mokslų akademija bandė įvertinti būstų kainų realumą 35 didžiuosiuose ir vidutiniuose Kinijos miestuose rugsėjo mėnesį. Kainų realumui nustatyti Kinijoje naudojama vienuolika indeksų, į kuriuos įeina gaunamos pajamos vienam žmogui, taupymo indėliai, darktarų skaičius, universiteto studentų skaičius, mažmeninės prekybos apimtys, vietinio kapitalo investcijų lygis.

Pagal studijų išvadas, naujų būstų kainos viršijo teisingus skaičius daugiau nei 50 procentų septyniuose iš 35 miestų. Nekilnojamojo turto kainos Fuzhou mieste net 70 procentų viršija realias kainas, o Hangzhou – 66 procentais. Nauji būstai Šanchajuje 37 procentais brangesni.

Kinijos socialinių mokslų akademijos pranešimas pritraukė daug kritikos. Beijingo Huayuano (Kinijos miestas, kuriame labiausiai vystosi nekilnojamasis turtas) meras Renas Zhiqiangas sakė, kad Kinija gali būti pavyzdys pasaulyje pagal privačios nuosavybės reitingus, nes 500 milijonų kinų turi būstus, o tai sudaro 80 procentų visų Kinijos žmonių. „Vienintelė pagrįsta išvada apie dideles būstų kainas – 85 procentai kinų negali sau leisti įsigyti antro namo,“ – konstatavo Renas Zhiqiangas.