Stogų konstrukcija – stogų tipai

Stogo kaina priklausys nuo to, kiek komplikuota bus jo forma, todėl kad nuo jos priklauso naudojamų medžiagų kiekis. Kai stogas yra plokščias, žymiai lengviau yra suplanuoti, koks bus reikiamos stogo dangos kiekis, todėl kad paviršius nėra komplikuotas. Taigi, pasirinkę plokščią stogą, išvengsite klaidų, susijusių su perkamos medžiagos kiekiu. Kai stogas yra nuožulnus, dažnai susiduriama su ta problema, jog neįmanoma tiksliai apskaičiuoti reikiamos medžiagos kiekio, todėl atsiranda nemažai nepanaudotų likučių. Tokiu atveju stogas gali būti itin brangus tuomet, kai jo įrengimui yra naudojamos brangesnės medžiagos, taip pat, automatiškai brangiau kainuos ir tokio stogo įrengimas.

Stogo forma nurodo tam tikrą jo konstrukciją, ir kuo jis yra labiau komplikuotas, tuo labiau išauga būtinu konstrukcinių bei izoliacinių detalių kiekis. Taip pat būtina žinoti, jog ne ant kiekvienos santvaros galima uždėti tos pačios rūšies stogo dangą, todėl kad įtakos turi ir jos svoris. Stogas – tai nemažos išlaidos, todėl prieš tai, kai pasirinksite jo formą, būtina yra išanalizuoti skirtingų stogo tipų privalumus ir trūkumus įrengimo metu, išsirinkti norimą stogo dangą bei kuo tiksliau apskaičiuoti reikalingą jos kiekį. Taip pat privalu yra atkreipti dėmesį į tokius dalykus kaip klimato sąlygos, kurios ypatingai svarbios yra rudenį ir žiemą. Kiekvienas stogas privalo būti įrengtas atsargiai bei kruopščiai, todėl geriausia būtų tuo atveju, jeigu visa tai atliktų patyrę specialistai. Stogai gali būti klasifikuojami kaip: plokšti, vienšlaičiais, dvišlaičiai, stogai su valmiais, daugiašlaičiai, keturšlaičiai konusiniai stogai ir dvišlaičiai stogai su pusvalmėmis.

Plokščias stogas

Plokšti stogai – tai alternatyva stogams su daug nuolydžių. Pavadinimas „plokščias stogas“ nereiškia, jog jo paviršius yra idealiai horizontalus. Plokščia stogo danga yra palinkusi nedideliu kampu (5-20 laipsnių), tam, kad vanduo galėtų lengvai nutekėti į stogvamzdžius. Plokščias stogas pasižymi ganėtinai paprasta konstrukcija, kurios yra išskiriamos dvi rūšys: vėdinama ir nevėdinama. Kaip jokį kitą, plokščią stogą galima pritaikyti prie namo terasos ar žaliojo sodo formos.

Vienšlaitis stogas

Vienšlaitis stogas atrodo panašiai kaip plokščias stogas, charakterizuojasi jis tuo, jog turi tik vieną nuolydį. Iš pažiūros toks stogas yra labai lengvas įrengti, tačiau tai yra tiesa tik tuo atveju, kai stogo palinkimo kampas yra nedidelis. Jeigu ruošiatės naudotis palėpe, stogo konstrukcija tampa daugiaplokštė. Tokio tipo stogas dažniausiai yra naudojamas priestatams arba ilgiems ir siauriems pastatams, kuriuose atskirtis tarp sienų nėra didesnė kaip 6 m.

Dvišlaitis stogas

Dvišlaičio stogo skiriamasis ženklas – du nuolydžiai. Tokio stogo konstrukcija yra viena paprastesnių. Stogo šlaitai gali kurti naudojamą palėpę, tačiau visa tai taip pat priklauso nuo nuolydžio kampo. Jeigu yra planuojama, jog palėpė bus naudojama, būtina pasirūpinti tuo, kad būtų paliktas vėdinimo tarpas tarp izoliacinės medžiagos ir stogo dangos. Nenaudojama palėpė, tai pati savaime viena didelė ventiliacinė erdvė.

Stogas su valmiais

Stogas su valmiais, tai keturi nuolydžiai (dažniausiai pasižymintys tuo pačiu nuolydžio kampu), kurie suformuoja palėpę su daugiau nuožulnumų ir mažesniu naudojamuoju plotu. Šis stogo modelis dažnai yra apibūdinamas kaip itin tvirtas. Du tokio stogo šlaitai (didesni) yra trapecijos formos, likę du (mažesni) – trikampio formos.

Daugiašlaitis stogas

Tokį stogą charakterizuoja daug trapecijų, trikampių bei lygiagretainių formos stogo dangos plokštumų. Visi tokio stogo šlaitai privalo turėti vienodą nuolydžio kampą. Tokio tipo stogas dažniausiai yra naudojamas pastatams, kurių plotas yra labai didelis, kuriuose yra daug skirtingų patalpų. Tam, kad erdvės po daugiašlaičiu stogu būtų naudingos ir patogios naudoti, stogo plokštumos privalo remtis ant statramsčių, o jų praktiškas aukštis privalo būti bent jau 115 cm. Šio tipo stogas yra neabejotinai vienas brangiausių ir sunkiausiai įrengiamų.

Keturšlaitis stogas konusinis

Tokio tipo stogas turi keturias trikampio formos plokštumas, primenančias piramidę. Tokio tipo stogai dažniausiai yra naudojami kvadratiniams – horizontaliems arba daugiakampiams namams, dėl ko visi tokio stogo šlaitai yra vienodi. Toks modelis yra priskiriamas prie paprastesnių, o jo apšildymo būdas priklauso nuo to, kaip suprojektuota yra palėpė.

Dvišlaitis stogas su pusvalmėmis

Beveik identiškas dvišlaičiam stogui, skirtumas tik tas, jog yra nukirpta ne visa plokštuma, o tik nedidelė jos dalis, kuri formuoja taip vadinamas pusvalmes. Priklausomai nuo plokštumų nuolydžio kampo, dvišlaičio stogo su pusvalmėmis palėpė gali būti naudojama arba ne. Tokio stogo konstrukciją galima pasirinkti, priklausomai nuo rūšies ji yra paprasta arba sudėtingesnė.

Mansardinis stogas

Toks stogas gali turėti dvi arba keturias plokštumas, iš kurių kiekviena turi kitą nuolydžio kampą (viršutinė yra labiau plokščia, apatinė statesnė). Mansardinis stogas dažniausiai yra įrengiamas tuomet, kai palėpė bus naudojamas. Taip yra todėl, kad tokio tipo stogas leidžia maksimaliai išnaudoti palėpės erdvę. Po mansardiniu stogu esančios patalpos turi labai mažai „žemos erdvės“. Žiūrint į tokį stogą gali atrodyti, jog jį įrengti nėra sunku, tačiau iš tikrųjų tai yra viena iš sudėtingiausių konstrukcijų statybų metu, pavaldi daugeliui svarbių kriterijų, kurie apima stogo tvirtumą, jo sandarumą ir šilumos izoliaciją. Dar svarbiau tinkamai įrengti tokį stogą yra tuomet, kai palėpė bus naudojama.

Stogo tipo, formos ir įrengimo pasirinkimas – tai klausimai, kuriems negalime likti abejingi. Visos stogo įrengimo detalės privalo būti aptartos jau projektavimo etapo metu. Įpusėjus stogo įrengimo darbams gali būti per vėlu įvesti bet kokius pakeitimus.