Stogų apželdinimas

Tiesa, augmenija ant stogo rodo, kad jį laikas remontuoti – medelį išrauti, o tą vietą, kur jis augo, iš naujo užkloti bitumu. Kita vertus, augant miestams, mažiau vietos lieka augmenijai, todėl laikas peržiūrėti savo nuostatas dėl stogo dangos naudojimo.

Ar galima ant stogo suderinti patikimą hidroizoliaciją ir landšaftinį dizainą? Ne tik galima, bet ir reikia, juolab, kad tam yra visos reikiamos sąlygos:

– ekologinė būtinybė, susijusi ir su oro švara, ir su mus supančios aplinkos regimuoju suvokimu, tiesiogiai veikiančiu žmogaus psichinę sveikatą;
– šiuolaikinių medžiagų, leidžiančių išspręsti visas žaliosios stogo dangos technines problemas, gausa;
– pasaulinė statybų patirtis.

Straipsnyje papasakosime, kaip įrengiant žaliąją stogo dangą galima naudoti polimerines rulonines dangas ir hidroizoliacines medžiagas, ir palyginsime jas su bituminėmis medžiagomis.

Apželdinus stogą, hidroizoliacines medžiagas visą laiką veikia dirvoje biologinė aplinka – dirva, kurioje veisiasi bakterijos ir mikroorganizmai. Todėl būtina, kad pasirinkta hidroizoliacija būtų atspari biologiniam poveikiui. Pamatams naudojamos bituminės medžiagos. Po penkerių–dešimties metų eksploatacijos (atkasus pamatus) paaiškėja, kad medžiagų nebeliko. Aišku, galima didinti bitumo sluoksnių skaičių, bet didinant bituminės dangos storį, danga netenka elastingumo ir negali kompensuoti pastato šiluminių ir sėdimo deformacijų.

Šios problemos išsprendžiamos stogo dangai ir hidroizoliacijai renkantis polimerines medžiagas. Naudojant aukštų fizikinių mechaninių ir eksploatacinių charakteristikų ir aukštos kokybės polimerinę hidroizoliaciją, užtenka patiesti vieną sluoksnį. Klojant tik vieną dangos sluoksnį, reikia ypač kruopščiai užtaisyti siūles ir vengti atsitiktinių hidroizoliacinės dangos pažeidimų.

Tradicinė žaliosios dangos schema:

– Gruntas.
– Filtruojamoji geotekstilė.
– Drenažas ir apsauga nuo šaknų iš ASP (aukšto slėgio polietilenas).
– Ekstruduotasis putų poliesteris.
– Nuolydis iš skiedinio arba putbetonio.
– Perdangos plokštė.

Ant ištisinių grebėstų patiestas apsauginis geotekstilės sluoksnis, užtiesiama suklijuota ruloninė danga, ant kurios vėl klojama geotekstilė, sauganti dangą nuo mechaninių pažeidimų ir atliekanti drenažo funkciją. Ant viršutinio geotekstilės sluoksnio kas 80–100 cm išdėstomi metaliniai kronšteinai – jie pritvirtins geotinklelį. Kronšteinai vienu metu dedami ant abiejų šlaitų; taip išsaugoma pusiausvyra. Klojant augalinį gruntą, siekiant apsaugoti jį nuo išplovimo, į kiekvieną narvelį įdedamas gabaliukas geotekstilės, kurio kraštai užlenkiami ant geotinklelio – išeina perteklinį vandenį praleidžiantis ir net mažiausias grunto dalelytes sulaikantis maišelis.

Šios konstrukcijos patikimumas buvo patvirtintas po keleto eksploatacijos skirtinguose objektuose metų.
Apželdinti galima ne tik plokščius stogus. Iki šiol Šiaurės Europos šalyse galima rasti namų su apželdintais dvišlaičiais mediniais stogais. Pastaruoju metu žalios šlaitinės dangos, pagamintos naudojant šiuolaikines polimerines hidroizoliacines medžiagas, tampa vis populiaresnės.

Šlaitinio žalio stogo įrengimas prasideda nuo projekto. Reikia įvertinti, kad laikančiosioms konstrukcijoms teks papildoma – grunto – apkrova, todėl reikia sutvirtinti gegnes, grebėstai turi būti ištisiniai, o nuolydis ne per didelis. Taip pat reikia apsaugoti gruntą nuo išplovimo per stiprų lietų.

Šlaito krašte numatytas vandens surinkimo lovys, į kurį sueina lietvamzdžiai. Siekiant lovį ir lietvamzdžius apsaugoti nuo šiukšlių, montuojami kvadratiniai vamzdžiai, aptraukti metaliniu tinkleliu (akis – 50 mm).

Išskirtinė šios konstrukcijos savybė – gamykloje suklijuota hidroizoliacinė danga tiesiama laisvai, ji turi galimybę kompensuoti natūralų namo sėdimą. Labai svarbu tai, kad ir geotinklelio tvirtinimo kronšteinai guli laisvai, todėl danga išvengs perforacijos ir neatsiras galimybių prasisunkti vandeniui.

Šiame straipsnyje aptarti tik dangos įrengimo principai, neaiškinama, kokie augalai gali būti sodinami ant stogo ir kaip juos reikia prižiūrėti. Tai – atskira tema.

Ekonomiškai yra pagrįsta žalių stogų įrengimui naudoti patikimas polimerines rulonines dangas ir kokybiškus elementus, nepaisant jų aukštesnės kainos, lyginant su bituminėmis medžiagomis, nes gerokai sumažėja tikimybė, kad stogas pradės leisti vandenį ir jį teks remontuoti.

Apibendrinant reiktų paminėti, kad stogo žaluma ne tik atrodo gražiau, bet ir be papildomų investicijų apsaugo stogo dangą nuo perkaitimo ir UV spindulių, pailgina eksploatacijos laiką. Ji sumažina oro kaitimą miestuose vasarą ir užkerta kelią kenksmingų medžiagų išsiskyrimui iš bituminių dangų. Valomas oras – iš virš vejos praeinančio oro surenkama iki 50 proc. dulkių, jame mažiau mikrobų, sugeriamas anglies dvideginis. 150 kv. m ploto danga pagamina šimtui žmonių reikalingą metinę deguonies normą. Danga sumažina garso foną 2–10 decibelų. Dėl lėto drėgmės garavimo iš dirvos miesto oras tampa drėgnesnis, o tai teigiamai veikia žmogaus sveikatą. Gaisro metu lėčiau plinta ugnis.

Be to, tokio tipo dangos už paprastas dangas brangesnės tik 11–26 proc., o tai yra maždaug 0,4 proc. visos statinio kainos, tačiau dangos nauda yra gerokai didesnė.