Stogas – didelė investicija, ir kodėl skūpus moka du kartus

Po kaina slepiasi esminiai dalykai

Stogų danga prekiaujančios įmonės „Monier“ Vilniaus regiono pardavimų atstovo Eduardo Jurevičiaus teigimu, renkantis bet kokį daiktą, nesvarbu, stogą ar televizorių, žmogui dažniausiai svarbu gamintojas, žinomumas, garantija, servisas, patikimumas ir, be abejo, kaina. Tačiau jis pastebi, kad Lietuvoje, ko gero, 9 iš 10 labiausiai akcentuos kainą.

„Pas mus žmonės labai orientuoti į kainą ir netgi dažnai formuojama nuomonė, jog Lietuvoje permokame už viską ir kad Lenkijoje yra viskas pigiau. Tačiau iš tiesų – nė kiek ne pigiau: labai paprasta pasilyginti kainas internete, paėmus žinomo gamintojo daiktą. Mažesnę kainą dažnai nulemia pigesnės medžiagos ir mažesnė tų pigių priedų komplektacija. O tų priedų kokybė dažnai yra prastesnė“,– argumentuoja specialistas.

Žmonėms yra sunku susigaudyti kai kuriuose dalykuose ir jie, anot pašnekovo, vokiškas čerpes lygina su lenkiškomis, nors jos labai tarpusavyje skiriasi. O pažiūrėjus atidžiau į priedus, kurie įprastai užtikrina stogo sandarumą ir turi sąlytį su vandeniu ir šalčiu, kaina gali skirti ne procentais, o kartais. „Mes tokiais atvejais klientui siūlome nepirkti katės maiše, o ateiti į mūsų biurą ir pamatyti bei paliesti medžiagas, o tada išsirinkti, nes mes dar galėsime papasakoti, kuo jos skiriasi technologiškai.

Per daugelį metų nebuvo nė vieno kliento, kuris išsirinktų tą pigiąją, kurios pavyzdžių turime“, – tikina E.Jurevičius. Tiesa, pasirinkimas priklauso ir nuo to, ar namas statomas sau, ar pardavimui. Pašnekovas neslepia, kad tik labai retais atvejais, statant pardavimui, naudojamos geros medžiagos, naujausi įrengimai ir išlaikomos technologijos. Dažniausiai pasirenkami tokie sprendimai, kuriuos nulemia kaina.

Neturime tradicijų

Ekspertas svarsto, kad pigumo siekis ir nesupratimas nulėmė ir kaimuose nuvilnijusią bituminių banguotų lakštų madą, kurie po penkerių metų iš žalių tapdavo tamsiai rudi. „Nei spalvos, nei estetikos, nei grožio. Lieka vienintelis, ko gero, prisiminimas, kad kažkada tai buvo labai pigu pirkti. Bet tai žino tik tas, kuris mokėjo. Visi kiti žiūrėdami galvoja, kaip tai yra baisu. Ir čia jau nekalbama nei apie tradicijas, nei apie praktiškumą“,– kritikos negaili specialistas.

Kaip tradicijų puoselėjimo pavyzdį E.Jurevičius pateikia 1936 m. išleistą knygą ūkininkams apie kaimo statybas. Joje esą buvo sudėti įvairių Lietuvos kraštų projektai ir buvo raginama, pasirenkant ūkio arba namo projektą, atsižvelgti į krašto tradicijas, kad statomas namas tą kraštą papuoštų, o ne jį sudarkytų. Anot pašnekovo, dabar, deja, labai dažnai mes matome visai priešingus vaizdus. „Kai nusivežame svečius į Trakus ir ten stovėdami rodome Trakų pilį, užtenka tam svečiui pasukti galvą į šoną ir jis pamato baisią spalvų, medžiagų ir viso kito mišrainę. Ir tada klausia: „O kaip pas jus Trakuose tos trobos anksčiau atrodė?“ Ir nieko negali atsakyt. Nes taip yra visur aplinkui“,– konstatuoja stogų ekspertas.

Renovuojant namus, anot stogų eksperto, didžiausią vaidmenį vaidina aplinka, kuri formuoja bendrą nuomonę. Tačiau dažniausiai tai yra kaimynai ar giminės, kurie jau kažką darė su stogu ir jau gali patarti, arba meistrai, kurie taip pat kalba tik iš savo praktikos. „Niekur Europoje nerasite tiek skardinių stogų, kiek jų yra Lietuvoje arba Rytų Lenkijoje, kur yra skurdžiausias regionas. Važiuojant į Vakarus vaizdas keičiasi, nes ten laikomasi tradicijų. Lietuvoje pagrindinė problema yra ta, kad tradicijos dar tik formuojasi ir kartais su labai keistu skoniu, nes 50 sovietmečio metų tikrai paliko savo pėdsaką. Tais laikais asbestas buvo vienintelė įmanoma medžiaga, kurios dar reikėjo tais laikais gauti“, – išgyvento laikmečio pasekmes įvardija E.Jurevičius.

Norite rūpesčių ar ne?

Anot E.Jurevičiaus, pagrindinis klausimas, kurį žmogus turėtų sau užduoti, galvodamas apie stogo keitimą, tai kiek ilgai jis nori neturėti rūpesčių. „Čia aš išskirčiau dvi dalis: tai koks yra pačių čerpių ilgaamžiškumas ir kiek gamintojas yra patikimas – ar investuoja į tyrimus, naujų medžiagų įdiegimus, kiek suteikia garantijos. Nes ką reiškia garantija 30 metų? Ar tai yra tik medžiagos pakeitimas, ar į tai įskaičiuoti ir pakeitimo darbai? Vartotojui užklausus, pasimato, kad tie, kurie kartais siūlo 50 metų garantiją, susikūrė prieš kelerius metus, ten dirba 2-3 žmonės, šiandien tas „UAB‘as“ yra, o po penkerių metų jo jau nebus.

Tad labai reiktų atskirti visus tuos dalykus“,– neapsigauti linki specialistas. Pašnekovo teigimu, rinktis čerpes žmones kartais atbaido sklandantys mitai, esą čerpės yra labai sunkios, tad galbūt reikės labai daug stiprinti stogą ar net visą namą, jo pamatus, sienas. O tikrųjų yra priešingai – čerpių stogas yra didžiulis privalumas, nes jo jokia vėtra nenuneš, tas namas bus stabilus. Be to, čerpės sugeria šilumą, o jas klojant vieną ant kitos lieka nedideli tarpeliai, pro kuriuos oras visą laiką ventiliuojasi, todėl būna sausa ir ne taip karšta.

Skūpus moka du kartus

Norėjimas sutaupyti kartais padiktuoja ir nelabai protingus sprendimus. Anot stogų eksperto, puikus to pavyzdys – nusipirkus pačias geriausias čerpes susidėti pačius pigiausius priedus. „Esame susidūrę su tokiais miksais, kada pamatai objektą ir pasidaro labai gaila, kad žmogus investavo į čerpes, o susidėjo pigią kraigo juostą, kuri po metų atsiklijuoja, išblunka.

Turime ne vieną tokią nuotrauką ir Neringoje, Vilniuje, kai kurie paveldo objektai taip yra padaryti. Realiai tai yra išmesti pinigai. Nes, ko gero, buvo geriau nedėti jokios kraigo juostos, negu dėti pigiausią, nes po metų ji ne tik atrodo baisiai, nes atsiklijuoja, bet ir neatlieka savo funkcijos. O kad ją pakeistum, vėl turi samdyti meistrus, pagal reikalavimus pasistatyti pastolius“, – patirtimi dalinasi pašnekovas ir teigia, kad toks skūpumas kainuoja jau dvigubai, o keturgubai ir penkiagubai.

Skardinio stogo siurprizai

Specialistas išskiria kelis didžiausius skardinio stogo trūkumus. Pirmiausia jis labai perkaista. „Skarda sugeria šilumą ir ją perduoda į šilumos izoliacijos sluoksnį, kuris per dieną įkaista labai stipriai. Ir paskui ta palėpė, ypatingai jei ten yra miegamieji, pavirsta į orkaitę. Naktį lauke temperatūra krenta, o palėpė stovi įkaitusi“, – sako E.Jurevičius.

Anot jo, stebint su termovizoriumi matosi, kaip stogas net šviečia. Stogui kaistant nutinka dar viena bėda, kurios žmogus paprastai plika akimi nepastebi, ji pasimato tik po 5-7 metų. „Skarda paprastai įkaista daugiau negu iki 90 laipsnių, todėl gamintojai instrukcijose nurodo, jog reikia įrengti tinkamą ventiliacijos sluoksnį tarp skardos ir difuzinės plėvelės. Kodėl jie tą rašo? Nes kai skarda įkaista daugiau nei 90 laipsnių, visų plėvelių, kurios yra po skarda, senėjimo procesas labai stipriai greitėja, nes jų maksimali darbinė temperatūra yra 80 laipsnių“,– atskleidžia stogų ekspertas.

Antras didžiulis skardinio stogo trūkumas yra po juo besiformuojantis kondensatas. „Dieną, kai saulė pašildo stogą, apšiltinimo sluoksnis įšyla ir lieka šiltas. Paryčiais lauke oras šąla ir ta skarda atvėsta, bet oro tarpas, esantis tarp plėvelės ir skardos, yra šiltesnis ir visa jame esanti drėgmė ima kondensuotis ant apatinės skardos pusės. Ten susidaro upeliai, kurie bėga per difuzinę plėvelę, grebėstus ir kitas medines konstrukcijas. Kol žmogus to nemato, viskas kaip ir gerai.

Turime nufilmavę ne vieną video, kaip toks stogas atrodo atidengus po kokių 7 metų. Tai tragedija, niekas nenorėtų tokio dalyko turėti“,– vaizdžiai pasakoja pašnekovas. Kitas dalykas, kad tvirtinant beasbestinius lapus, jie vinimis kalami per stogo dangą bangos viršuje. Tai, anot E.Jurevičiaus, dar nėra taip blogai, nes vanduo teka žemutinėje bangos dalyje. Bet jeigu skardoje pagal instrukciją įsuksime 6-8 varžtus į kvadratinį metrą, kai stogas turi 200 kvadratinių metrų, tai turėsime 1500 skylių naujoje stogo dangoje. Ekspertas juokauja, kad rėtyje, ko gero, skylių yra mažiau. Ir vargu ar čia gali išgelbėti guminės tarpinės, kurių galiojimas taip pat labai ribotas. „Ar gali žieminės padangos tarnauti ilgiau 5 metų?

Tai ten dar guma speciali“, – retoriškai klausia E.Jurevičius Įdomu tai, kad skardiniams stogams yra skiriama dviejų rūšių garantija – technologinė ir estetinė. Techninei garantijai duodama 30, o estetinei – 10 metų, kas reiškia, kad jei skarda nusilups, tai ji dar nebus prakiurusi. Tačiau, anot specialisto, dažniausiai visos dangos imituoja čerpes. „Tad kam imti kopiją ir gauti dar mažesnę garantiją, o mokėti dar kartais net daugiau, negu čerpės kainuoja“, – stebisi pašnekovas.