Kaip teisingai įsirengti palėpę ar rekonstruoti šlaitinį stogą?

Deja, kaip rodo patirtis, neteisingai parinktos šilumos izoliacinės medžiagos, netinkamai įrengti garo ar vėjo izoliaciniai sluoksniai dažnai tampa palėpės bei stogo medinių konstrukcijų puvinio, prastos jos šeimininkų savijautos priežastimi. Todėl prieš kelis metus mūsų šalyje buvo įregistruotos statybos taisyklės ST 2190.01:1997 "Palėpių projektavimo taisyklės", o pernai ir statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2001 "Statinių konstrukcijos. Stogai". Šiuose dokumentuose rasite techninius, priešgaisrinius, higieninius ir kitus stogams keliamus reikalavimus, tame tarpe ir patalpų palėpėse išdėstymo schemas.

Aišku, norint įsirengti palėpę ar rekonstruoti šlaitinį stogą, reikia užsakyti rekonstrukcijos projektą, tačiau skaitytojams gal bus naudinga perskaityti ir pasitikrinti, ar esama (būsima) palėpė ar šlaitinis stogas tenkina šiuolaikinius techninius reikalavimus. Gali būti, kad šie reikalavimai padės nustatyti Jūsų būsto stogo "negalavimo" priežastį, tačiau jiems "gydyti" patartume perskaityti ne tik normatyvinius dokumentus, bet ir būtinai kreiptis į specialistus.

Šlaitinio stogo gegnių, grebėstų, lentų pakloto ir kitų konstrukcijų medienos masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20% ir ne mažesnis kaip 8%. Be to reikia nepamiršti medines konstrukcijas apdoroti antiseptikais ir antipirenais.

Bituminėmis čerpėmis galima dengti stogus, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 10o, banguoto beasbestinio šiferio, profiliuotos skardos lakštais, skardos čerpėmis ir kita panašios formos danga – ne mažesnio, kaip 7o nuolydžio stogus, o lygaus beasbestinio šiferio lakštais ir plokštelėmis – ne mažesnio kaip 25o nuolydžio stogus. Skardos lakštais, jungiamais užlankomis (falcais), galima dengti stogus, kurių mažiausias šlaito nuolydis 7o. Jei tokio šlaitinio stogo nuolydis mažesnis kaip 25o, tai skardos jungtys turi būti su dvigubomis užlankomis.

Čerpių stogo minimalus leistinas nuolydis parenkamas pagal gamintojų rekomendacijas, tačiau jei nuolydis 50o ir didesnis, visos dangos čerpės turi būti pritvirtinamos prie grebėstų ar kitokios laikančiosios konstrukcijos. Bet kokios rūšies stogo danga nuo karnizo krašto turi būti išsikišusi 40-50 mm.

Šlaitinio stogo karnizas nuo pastato, pastatyto Klaipėdos ir Telšių apskrityse, sienos turėtų būti atsikišęs ne mažiau 0,7 m, o jei pastatas stovės kitose Lietuvos vietovėse – ne mažiau 0,4 m. Karnizą (stogo šlaito apačią) rekomenduojama sustiprinti 70 cm pločio lentų paklotu, ypač jei numatoma stogo danga skarda. Toks pat paklotas po 50 cm į abi puses įrengiamas ir stogo latako vietoje. Vandens nuleidimo nuo stogo sistema įrengiama ant visų tipų stogų, kurių karnizų aukštis nuo žemės paviršiaus didesnis kaip 6 m.

Lietvamzdžiai nuo sienos turi būti atitraukti ne mažiau kaip 20 mm, jie tvirtinami ne didesniu kaip 2 m intervalu, jų negalima įrengti išorės sienų uždarosiose vagose ir nišose. Stogo latakai tvirtinami taip, kad jų nesulaužytų nuo dangos šliuožiantis sniegas, tvirtinimo detalės išdėstomos ne didesniu kaip 0,9 m atstumu, o išorinis latako kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio. Mažiausias latakų nuolydis – 0,3o. Stogo sandūros prie sienų, dūmtraukių ir kitų vertikalių paviršių turi būti padengiamos skarda, kuri ant vertikalaus paviršiaus ir ant stogo dangos užleidžiama ne mažiau 15 cm bei patikimai užsandarinama.

Šlaitinio (eksploatuojamos palėpės) stogo konstrukcijoje vėdinamo oro tarpo virš šilumos izoliacijos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 20-30 mm. Vėjo izoliaciniam sluoksniui būtina naudoti tam skirtas medžiagas (vėjo izoliacines plokštes ar plėveles, difuzines membranas). Vėjo izoliacija turi būti įrengiama pagal gamintojo nustatytus reikalavimus (siūlių persidengimui, tvirtinimui).

Natūraliam stogo vėdinimui šlaito apačioje (apkaloje po karnizu) abiejose pastato pusėse paliekamos kiaurymės, kurių bendras plotas turėtų būti ne mažesnis, kaip 0,2% vieno metro pločio juostos stogo paviršiaus ploto ar ne mažesnio ploto kaip 200 cm2/m. Angos vėdinimui turi būti paliktos ir šlaitinio stogo kraige. Neeksploatuojamą pastogę taip pat būtina vėdinti, tam jos galinėse sienose įrengiamos angos, kurių kiekvienos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1:500 stogo virš pastogės horizontalios projekcijos ploto.

Remiantis Didžiojoje Britanijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad tinkamai neapšiltintas dviejų aukštų individualus namas per palėpę netenka ketvirtadalį visos name prarandamos šilumos (kita dalis "nuteka" pro sienas, langus ir t.t.). Tikėtina, kad Lietuvoje, kur klimatas atšiauresnis, šie nuostoliai gali būti dar didesni (teigiama, kad net iki 30-35%). Todėl paprastai stogai (palėpės) šiltinami storesniu šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksniu. Pagal reglamento STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika” reikalavimus, gyvenamųjų namų norminė atitvaros šiluminė varža (R) turi būti ne mažesnė kaip 5,55 m2K/W.

Kad pasiekti reglamente nustatytą šiluminę varžą labai svarbu, parinkti tinkamas šilumą izoliuojančias medžiagas. Be abejonės, rinkdamiesi šiltinimo medžiagas, turime įvertinti ne tik jų kainą, izoliacines savybes, bet ir kitas su tuo susijusias papildomas medžiagas. Svarbu įvertinti tai, kad esant nedideliam šilumos izoliacijos sluoksnio storiui, nereikės papildomai prikalamais tašeliais didinti gegnių aukščio arba tokios medienos poreikis bus žymiai mažesnis, nei pasirinkus storesnį kitokios izoliacijos sluoksnį.

Skaitytojams bus įdomu palyginti alternatyvius šlaitinių stogų (palėpių) šiltinimui tinkamus gaminius. Tarkime, turime 3 šilumą izoliuojančius gaminius: akmens vatos gamintojo “Rockwool” plokštes Rock-Batts Super, stiklo vatos demblius bei putų polistireno plokštes ir renkamės su kuriuo iš jų geriausia šiltinti palėpę. Norminė atitvaros šiluminė varža turi būti apie R=5,6 m2K/W. Iš išvardytų šilumos izoliacinių medžiagų mažiausias tankis būdingas minkštai stiklo vatai (iki 15 kg/m3), kiek didesnis – putų polistirenui ir didžiausias – akmens vatai (apie 40 kg/m3). Laboratorijoje nustatyti išvardytų izoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientai skiriasi, atrodo, nedaug – tik keliomis tūkstantosiomis (didžiausias minkštos stiklo vatos, mažiausias – akmens vatos). Tačiau prie šių koeficientų pridėjus normų reikalaujamas pataisas dėl papildomo medžiagos įdrėkio atitvaroje (pagal STR 2.01.03:1999) ir paskaičiavę kokio storio sluoksnio kiekvienos medžiagos reikėtų, norint pasiekti reikiamą varžą, įsitikinsime, kad medžiagų šiluminių savybių skirtumai yra labai reikšmingi ir svarbesni nei tankio skirtumai. Šiuo atveju palėpei apšiltinti reikėtų 21 cm storio akmens vatos plokščių, 25 cm storio putų polistireno sluoksnio ir 27 cm storio stiklo vatos!

Norėtųsi pabrėžti, kad šiltinant palėpę ar šlaitinį stogą, (kaip beje ir statant visą pastatą) nereikšmingų detalių nėra. Itin svarbu numatyti efektyvias konstrukcijų ir patalpų vėdinimo schemas, tinkamai išdėstyti šilumos, vėjo ir garo izoliacijos sluoksnius. Straipsnyje neįmanoma detalizuoti visų svarbių konstrukcinių mazgų ir detalių, todėl atsiradus klausimams patariame būtinai kreiptis į specialistus.