Čerpių stogo danga

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Išskyrus primityvius urvus, kuriems įrengti nereikėjo didelių pastangų, visais laikais žmogaus gyvenamąjį būstą, pradedant nuo paprasčiausių lūšnelių ir baigiant šiuolaikiniais išradingos konstrukcijos gyvenamaisiais namais, sudarė sienos ir stogas.

 

Gyvenamojo pastato raidą labiausiai lemia pasirinktos medžiagos bei karta iš kartos perduoda patirtis. Besikeičiančias tendencijas bei geografinius skirtumus geriausiai atspindi stogų dangų ir konstrukcijų pokyčiai.

 

Pirmųjų žmonijos būstų stogai buvo padengti iš natūralios arba minimaliai apdorotos organinės medžiagos – palmės lapų, bambuko, šiaudų, įvairių rūšių meldų. Tobulėjant technologijoms, žmonės pradėjo naudoti įvairius medienos apdorojimo būdus – tapo populiarūs į kartis besiremiantys stogai iš velėnos, tošimi, drožlėmis, gontais ir kitaip dengti stogai. Nemiškinguose regionuose ir tose vietovėse, kur didelio medienos kiekio apdorojimas buvo sudėtingas ir brangus amatas, žmonės naudojo neorganines gamtines medžiagas – dažniausiai  įvairias akmenines plyteles.

 

Stogų dangai ypač tiko tos akmeninės uolienos, kurias buvo galima atskelti plytelėmis, t. y. klintys ir įvairūs skalūnai. Akmeninėmis plytelėmis dengtas stogas buvo žymiai tvirtesnis už organinės kilmės stogo dangą, tačiau stogo dengimo šiomis plytelėmis darbai buvo fiziškai sunkesni ir reikalavo specialių įgūdžių. Vėliau, įvaldžius degimo technologiją, buvo sukurtos šiandien gerai žinomos čerpės iš degto molio. Ši natūraliu būdu išgauta medžiaga leido formuoti įvairaus pavidalo čerpes. Su tokios dangos pasirodymu stogų raidoje įvyko ryškių pokyčių: molinės čerpės geriau saugojo stogus nuo kritulių ir supaprastino dengimo darbus.

 

Betoninės čerpės pirmą kartą panaudotos Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje. Tikėtina, kad įvairūs statybose naudojami betoniniai elementai buvo žinomi ir Senovės Romoje. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, lietuviui artimiausia čerpių dangos raida yra susijusi su Viduržemio jūros regionu. Šilto klimato teritorijose (kur neužšaldavo drėgnos medžiagos ir nereikėdavo jų atitirpinti) ir tose zonose, kur atšiauri žiema būdavo retenybė, naudojant degtą molį stogams dengti neiškildavo jokių problemų. Tačiau šiaurės platumose su tuometinėmis degimo krosnimis ir taikomomis technologijomis išgauti kokybiškų ir žvarbios žiemos speigui atsparių medžiagų buvo tiesiog  neįmanoma.

 

Šiaurėje čerpės ilgą laiką buvo palyginus brangios ir neįperkamos statybinės medžiagos. Tai lėmė kelios priežastys: meistrų, turinčių patirties čerpių apdorojimo, jų degimo ir dengimo srityse,  stygius, taip pat pernelyg didelė čerpių kaina dėl jų svorio transportuojant. Dėl tokios susiklosčiusios situacijos čerpės daugiausia naudotos didesniuose centruose bei augančiuose miestuose, kur buvo tikslinga statyti atitinkamas gamyklas. Kaimuose ilgą laiką pagrindinėmis statybinėmis medžiagomis išliko šiaudai, meldai ir mediena.

 

Nepaisant technikos pažangos, sumažėjusių gamybos sąnaudų bei pašalintų esminių kliūčių gaminant čerpes ir jomis dengiant stogus, vis dėlto jų transportavimo išlaidos ir toliau tebebuvo gana didelės. Ši situacija netrukus pasikeitė, išradus garo mašiną bei pradėjus plačiai naudotis geležinkelio transportu. Taigi čerpės, kaip stogo danga pradėtos plačiai naudoti tik prieš paskutiniuosius 150 metų.

 

Kiek yra žinoma, molinės plytos Lietuvoje buvo degamos daug kur, kaimuose, miesteliuose ir dvaruose. Daugelyje šių vietų buvo gaminamos ir čerpės. Tiesa, šie darbai čia nevykdavo nuolat: čerpes degdavo tik tuomet, kai jų prireikdavo kaimyniniams dvarams.

 

10 klaidingų mitų apie čerpių dangą

 

Per visą čerpių gyvavimo istoriją susiformavo apie jas nemažai mitų. UAB „Monier“, atstovaujanti vieną iš didžiausių stogo dangų tiekėjų pasaulyje, aptaria keletą iš jų.

 

1. Čerpių danga daug sveria

2. Stogo dengimas čerpėmis yra sunkus darbas

3. Laikančiajai konstrukcijai sutvirtinti reikia daug medienos

4. Čerpių danga lengvai lūžta

5. Betoninės čerpės nerestauruojamos

6. Čerpių dangą sunku prižiūrėti

7. Čerpių danga linkusi samanoti

8. Betoninių čerpių spalva blunka

9. Po čerpių danga būtinas pagrindas

10. Čerpių danga brangiai kainuoja

 

1. Čerpių danga daug sveria

Stogo danga ir turi būti pakankamai sunki, kad jos nenupūstų vėjas. Tačiau stogo nesudaro vien tik danga. Skarda sveria apie 5 kg/m², čerpės apie 45 kg/m², tačiau tikroji apkrova, įskaičiuojant gegnių, sijų ir laikančiųjų pastato konstrukcijų svorį, yra gerokai didesnė. Pavyzdžiui, remiantis sovietiniais metais galiojusiais standartais, apsnigto stogo apkrova siekė iki 140 kg/m². Dabar dokumentuose nurodyta sniego apkrova yra didesnė – 160 kg/m² ir daugiau. Be to, įskaičiuojamas ir pačios konstrukcijos svoris, vėjo stiprumas ir apkrova vaikščiojant ant stogo. Tad dangos svoris nėra pernelyg didelis ir jis neatsispindi nurodytuose laikančiųjų konstrukcijų parametruose.

Senųjų pastatų laikančiosios konstrukcijos ištisus dešimtmečius patikimai saugojo namus nuo smarkių vėtrų, sunkaus šlapio sniego poveikio ir kitų nepalankų oro sąlygų, tad keliais kilogramais padidindami svorį, mes tikrai nepadarysime stebuklo žvelgdami į šias solidaus amžiaus konstrukcijas. Žinoma, visada esama išimčių: abejotinais atvejais galima kreiptis į ekspertizės centrą, kuris atliks įvertinimą ir nustatys, ar nėra pavojinga atitinkamą statinį dengti čerpėmis.

 

 2. Stogo dengimas čerpėmis yra sunkus darbas

Anksčiau, savaime suprantama, tai buvo sudėtingas darbas, tačiau laikai pasikeitė. Tiesą sakant, norint uždengti stogą betoninėmis čerpėmis, kitaip nei kurios nors kitos rūšies danga, nereikia specialių įgūdžių ar ypatingų instrumentų. Šiam darbui atlikti pakanka kopėčių, ruletės, plaktuko ir vinių. Svarbu paisyti instrukcijų; tai bene vienintelis reikalavimas, kurio laikydamasis sudėti čerpes galės beveik kiekvienas, mokantis rankose nulaikyti plaktuką. Paprasčiausiai reikia laikytis visų pateiktų nurodymų ir atlikti visus darbus nuosekliai. Prieš pradedant kloti čerpių dangą, pirmiausia reikia apskaičiuoti atstumą tarp grebėstų. Instrukcijas galima gauti čerpių prekybos vietose ir gamintojo atstovybėse.

 

3. Laikančiajai konstrukcijai sutvirtinti reikia daug medienos

Kaip jau buvo minėta, čerpės be jokios abejonės, yra sunkesnės už skardą ir šiek tiek sunkesnės už šiferį. Tačiau šis skirtumas yra labai mažas ir nereikšmingas renkantis konstrukciją. Daugeliu atvejų kuriant naujus pastatus neturi jokios reikšmės, kokiai dangai yra suprojektuotas stogas. Iš tiesų atstumas tarp gegnių ir jų aukštis priklauso nuo šilumą izoliuojančių medžiagų. Dauguma gyvenamųjų pastatų yra apšiltinami atitinkamos rūšies akmens arba stiklo vata, parduodama rulonais arba paketais, kurių dydis mažesnis nei 600 mm (600 mm – atstumo tarp gegnių arba karkaso atramų standartas, kuriuo remiantis yra apskaičiuojamas gegnių aukštis).

Be to, gegnių skerspjūvis priklauso ne tiek nuo laikančiosios konstrukcijos patvarumo, kiek nuo apšiltinimui pasirinktų medžiagų arba reikiamo jų sluoksnio storio. Jei dabar paskaičiuotume, kad atstumas tarp gegnių yra 600 mm, o skerspjūvis – 50 x 150 mm, tuomet tokios laikančiosios konstrukcijos patvarumas būtų kelis kartus didesnis už apskaičiuotą standartą, taikomą dengiant įvairias čerpes. Dar lieka grebėstai, tačiau dengiant stogą čerpėmis, atstumas tarp grebėstų yra 320- 375 mm, o jų pjūvis – 50 x 50 mm. Kaip galime pastebėti, ir šiuo atveju nėra jokio skirtumo tarp įvairios rūšies dangos medžiagų. Taigi, kaip matyti, medienos sąnaudos visai nepriklauso nuo to, kokia pasirinkta stogo danga.

 

4. Čerpių danga lengvai lūžta

Tai klaidingas mitas, nes atvirkščiai, betoninės čerpės yra viena tvirčiausių stogo dangų. Pagrindinis tai nulemiantis veiksnys – betonas, kurio patvarumas laikui bėgant tik didėja. Ko, beje, nepasakysi apie kitas medžiagas. Juo senesnės betoninės čerpės, tuo jos patvaresnės. Visos betoninės čerpės gaminamos pagal vieną standartą ir yra identiškos formos. Todėl tokias čerpes sudėti nėra sudėtinga. Tereikia atidžiai stebėti, kad tarp griovelių ir užlaidų neliktų šiukšlių. Betoninių čerpių nereikia derinti pagal dydį. Tad dar prieš pradedant darbus galima tiksliai suskaičiuoti, kiek reikės čerpių.

 

 5. Betoninės čerpės nerestauruojamos

Prieš tai aptartos klaidingos nuomonės dėl čerpių dangos svorio ir jos konstrukcijos. Jei anksčiau pastatas buvo pastatytas atsižvelgiant į tai, kad jis pajėgtų išlaikyti čerpėmis dengtą stogą, tuomet pakeitus senąsias čerpes naujomis tikrai neturėtų kilti jokių problemų. Žinoma, bet kuriuo atveju būtina patikrinti esamas konstrukcijas ir įvertinti jų būklę bei galimybę atlaikyti apkrovą.

Kalbant apie autentiškumo išsaugojimą, pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio, reikėtų paminėti,  jog beveik visi šimtus metų stūksančių pastatų stogai yra dengti degto molio čerpėmis. Vertėtų priminti, jog betonas, kaip statybinė medžiaga yra gerokai senesnis net už senąjį Vilniaus miestą, na o betonines čerpes iš išorės atskirti nuo keraminių čerpių galėtų tik specialistas.

 

6. Čerpių dangą sunku prižiūrėti

Tokį mitą labai paprasta paneigti, nes laikas akivaizdžiausiai įrodo įvairių stogų dangų patvarumą. Nepriklausomo tyrimo rezultatai parodė, kad betoninei čerpių dangai reikia minimalios priežiūros. Tiesą sakant, jos apskritai nereikia. Pavyzdžiui, betoninių čerpių nereikia dažyti. Jei kuri nors čerpė, dėl kokios nors priežasties suiro, tokiu atveju galima pakeisti tik tą vieną čerpę, nepažeidžiant kitų. Toliau dar bus kalbama apie šios dangos priežiūrą bei atsparumą.

 

 7. Čerpių danga linkusi samanoti

Betoninės čerpės, gaminamos pagal šiuolaikinę sauso tankinimo technologiją, yra labai tvirtos– į jas negali prasiskverbti net drėgmė, o ką jau kalbėti apie samanas. Tad stogo apsamanojimas – tik vizualinė problema. O gal tai yra privalumas? Toks apsamanojęs stogas suartina mus su gamta ir susilieja su jį supančiu aplinkos koloritu.

 

 8. Betoninių čerpių spalva blunka

Naudojant šiuolaikines technologijas, betonines čerpes gaminamos iš pigmentais dažytos betono masės, vėliau jas padengiant akriliniais dažais vandens pagrindu. Iš tiesų viršutinis dažų sluoksnis dėl kritulių ir saulės poveikio šiek tiek nublunka, tačiau dažai, kuriais yra prisotinta visa medžiaga, saugo čerpės atspalvį ištisus dešimtmečius. Todėl galima nebijoti, jog laikui bėgant dažai pradės šerpetoti ir atsilupinėti. Betoninių čerpių nereikia perdažyti – ši danga sensta solidžiai, išlaikydama stilių.

 

9. Po čerpių danga būtinas pagrindas

Po čerpių danga reikia pakloti stogo plėvelę, tačiau ji yra reikalinga po visomis šiuolaikinėmis stogo dangomis. Plėvelė yra dedama norint apšiltinti pastatą šiuolaikinėmis šilumą izoliuojančiomis medžiagomis. Tokia praktika anksčiau nebuvo taikoma. Plėvelę būtina dėti dėl stogo ventiliacijos ir vandens garų pašalinimo iš pastato vidaus. Ji taip pat reikalinga, kaip apsauga nuo kondensato susidarymo. Kitaip tariant, stogo plėvelė atlieka tris pagrindines funkcijas: hidroizoliacijos, vėjo izoliacijos ir stogo konstrukcijos vėdinimo.  

 

10. Čerpių danga brangiai kainuoja

Solidžiai atrodanti danga jokiu būdu negali būti pagaminta iš netinkamų medžiagų. Iš tiesų tokia stogo danga nėra brangesnė už dangą, pagamintą iš kitų medžiagų. Paradoksalu, bet ji gali būti netgi pigesnė už nebrangias imitacijas. Naudojant įvairios rūšies medžiagas, niekada negalima lyginti jų kainų, nes skiriasi ir gamybos sąnaudos. Tai pasakytina ir apie dangos medžiagas.

Pavyzdžiui, jei mes dengiame sudėtingos konfigūracijos stogo dangą iš daug atskirų dalių, tokiu atveju papildomų medžiagų, pavyzdžiui, didelių plokščių, bus sunaudojama gerokai daugiau, o išlaidos padidės trečdaliu, lyginant su nustatyta norma. Kita vertus, čerpių kiekis konkrečiam plotui padengti iš esmės nepriklauso nuo stogo konstrukcijos sudėtingumo. Tad lyginant kainas būtina atsižvelgti ir į galimas išlaidas bei įvairių tvirtinimo detalių būtinybę.