Sienose atsirado įtrūkimų: kada jau laikas sunerimti?

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Kodėl plyšiai atsiranda – ir kodėl tai ne visada pavojinga

Statybų bendrovės „INHUS Engineering“ ekspertizių skyriaus vadovas dr. Eugenijus Gudonis išskiria kelis skirtingus pastato konstrukcijų trūkių tipus, nuo kurių priklauso įtrūkio pavojingumas.

 

Plyšys gali atsiverti pastato laikančiose sienose arba sienose, kurių funkcija tiesiog atskirti patalpas. Pavojus pastatui kyla tik pirmuoju atveju, mat antruoju net nutikus pačiam blogiausiam scenarijui grius tik pažeista siena, bet ne kitos namo konstrukcijos.

 

„Dažniausia sienų įtrūkių susidarymo priežastis – vadinamasis pamatų sėdimas. Konstruojant pastatą po pamatais esantis gruntas kurį laiką spaudžiasi, o pastato konstrukcijos nežymiai keičia savo padėtį.

 

Kadangi šiais laikais statybos vyksta greitai – pamatai dažnu atveju įrengiami tik atšilus orams (pavasario pradžioje), o rudenį jau stovi visas namas – tai praėjus maždaug metams nuo pamatų įrengimo neretai pasimato, kad per žiemą gruntas susispaudė netolygiai ir todėl sienose atsirado plyšiai. Tačiau statytojai prie to pratę ir dažniausiai būna panašiai situacijai netgi pasiruošę“, – pastebi specialistas.

 

Tad ši tendencija nebūtinai reiškia pavojų – paprastai įtrūkimai gana greitai sutvirtinami ir tokiu būdu atstatoma sienų techninė būklė. Situacija pavojingesnė tuo atveju, jei projektuojant pastatą išvis nenumatyta, kad pamatai gali dalinai deformuotis arba pamatų sėdimas įvertinamas neteisingai.

 

Pokyčius geriausia fiksuoti tą pačią dieną

 

Minėti įtrūkiai paprastai iškart pastebimi ir kaipmat sutvarkomi, kai pastatas ką tik baigtas statyti ar dar statomas. Tačiau žvelgiant į atvejus, kai sienos įtrūkis nuveda iki avarinės namo būklės, dažniausiai akiratyje atsiduria senesni pastatai, kuriuose įtrūkis ilgai nepastebimas arba pastebėjus ignoruojamas.

 

Būtent taip nutiko šią vasarą Kaune, Biržiškų gatvėje, esančiam daugiabučiui. Jo sienose įtrūkis atsirado po be projekto atlikto pirmo aukšto gyventojų remonto. Ilgą laiką ignoruota problema 2019-ųjų vasarą atvedė prie to, jog įtrūkis išsiplėtė per penkis pastato aukštus ir dėl jų pačių saugumo teko evakuoti 36 namo gyventojus.

 

„Plyšys sienoje gali atsirasti ne tik naujuose pastatuose, bet ir senuose, jei šių pamatai apsemiami, jei netoliese vyksta statybos arba jei pats pastatas netinkamai remontuojamas. Kai įtrūkis atsiranda sename pastate, svarbu apie tai pranešti namo administratoriui ir kaip įmanoma greičiau plyšį užfiksuoti, pamatuoti jo plotį bei numatyti plyšio stebėjimo priemones, kad būtų galima sekti, ar jis plečiasi. Vėliau reikalinga eksperto analizė, kuri įvertintų, ar įtrūkis pavojingas, kokia rizika, jei plyšys didės ir t. t.“, – sako dr. E. Gudonis.

Ekstremaliausi atvejai prasideda nuo abejingumo

Nuo tokių situacijų, kokią šią vasarą matėme Kaune, gelbėti daugiabučius pastatus turėtų periodiški, dukart per metus vykstantys pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų patikrinimai, kurie yra numatyti norminiuose dokumentuose („Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“).

 

Tokių patikrinimų metu specialistai turėtų identifikuoti galimas namo problemas. Deja, pastarieji kas šešis mėnesius vykdomi toli gražu ne kiekvienuose namuose arba atliekami „formaliai“. Maža to, net pastebėjus, kad sienoje matomas įtrūkis, dar nebūtinai imamasi jo tvarkyti. Kartais pastatų bendrijos nariai nubalsuoja tam neskirti lėšų ir geriau rizikuoti, kad problema toliau neaugs. Ekspertas pastebi, kad tokie gyventojų sprendimai gali kainuoti žymiai brangiau ateityje, kai reiks šalinti avarinės būklės padarinius.

 

„Jei mūrinių sienų įtrūkimas didėja dėl pamatų sėdimo, jį sustabdyti galima tik tvirtinant pamatines pastato konstrukcijas, o atskirtas dalis vieną su kita sujungti sutvirtinant plieniniais, anglies ar stiklo pluošto elementais. Tačiau laiku nepradėjus šių darbų, įtrūkis gali pasiekti tokį dydį, jog gyventi namuose taps pavojinga ir tuomet jį tvarkant prireiks kelis kartus daugiau laiko bei sąnaudų“, – tvirtina dr. E. Gudonis.

Privačių namų gyventojai, pastebėję sienose įtrūkius, turėtų kreiptis į statytoją arba tiesiai į padėties įvertinimą pateikti galinčius statybos specialistus. „Sienoje pastebėto plyšio negalima ignoruoti, tačiau jį pamačius neverta ir pulti į paniką. Pirminė situacijos analizė, kuria įvertinamas įtrūkio pavojingumas, gali trukti tik keletą dienų.

 

Dažnu atveju po pirminio situacijos vertinimo dalį plyšių galima sutvarkyti juos paprasčiausiai užtinkuojant, tad svarbiausia problemos nepalikti savieigai tol, kol ji keliskart padidės“, – komentuoja pastatų projektavimo ir ekspertizės veiklą vykdančios bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas dr. Eugenijus Gudonis.