Šokiruojanti statybinių medžiagų keliama patalpų oro tarša: ko mes nežinome?

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docentės Violetos Kaunelienės teigimu, patalpose yra labai daug įvairių statybinių medžiagų, kurios daro įtaką orui patalpose. Kartais taršos šaltinis gali slypėti ten, kur visai nesitikime. Tarkime, natūrali mediena, kuri tradiciškai laikoma „švaria, nes yra natūrali, išties išskiria nemažai medžiagų, kurios veikia mūsų sveikatą.

„Terpenai, kurie ir suteikia medienai būdingą malonų kvapą, mažomis dozėmis žmogui yra naudingi ir, kaip ir kitų augalų išskiriamos aromatinės medžiagos, yra naudojami aromaterapijoje, tačiau didelės koncentracijos gali būti žalingos. Dar didesnė problema yra ne patys terpenai, bet jų reakcijos su ozonu. Be to, pastarieji tolimesnėse reakcijose virsta kietosiomis dalelėmis, kurios yra labai smulkios ir gali lengvai skverbtis į mūsų kvėpavimo takus.

Ne mažesnė problema yra ir lakūs organiniai junginiai (LOJ), kurie išsiskiria iš praktiškai visų statybinių medžiagų. Daugeliu atvejų tai gamyboje naudoti tirpikliai. Ypač didelėmis LOJ emisijomis pasižymi kiliminė danga, linoleumas, izoliacinė puta, medienos drožlių plokštė, PVC grindų ir sienų dangos, laminuotos grindys. Dauguma LOJ yra toksiškos, netgi vėžį sukeliančios medžiagos“, – sako V. Kaunelienė.

Docentės teigimu, statybinėse medžiagose esantys pusiau lakūs organiniai junginiai (PLOJ) – plastifikatoriai, pvz., ftalatai ir antipirenai, t.y., degumą mažinančios medžiagos, priskiriami endokrininę sistemą ardančių medžiagų grupei. PLOJ poveikis gali pasireikšti nutukimu, antro tipo diabetu, endokrininių liaukų vėžiniais susirgimais bei reprodukcinės sistemos sutrikimais. Kalifornijoje, aptikus antirpirentus motinos piene bei kūdikių kraujyje, šių medžiagų naudojimas statybinėse medžiagos ženkliai sumažintas, balduose – išvis atsisakyta.

„Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado nauja sąvoka – sergančio namo sindromas (SNS). Tai savijautos pablogėjimas, pasireiškiantis nuovargiu, galvos skausmu, svaigimu, koncentracijos stoka, pykinimu, alerginėmis reakcijomis ir kt., susijęs su buvimu pastate. Šie simptomai išnyksta po keleto valandų išėjus ir pastato. SNS sukelia lakūs organiniai junginiai patalpų ore, kurie didžiąja dalimi yra iš statybinių medžiagų.

Nuo to apsisaugoti pirmiausiai padės medžiagų pasirinkimas būstui ar jo remontui. Paprasčiausias būdas jas atskirti – atkreipti dėmesį į eko ženklinimą. Tačiau nereikia manyti, kad įsigiję mažiausias emisijų vertes turinčias medžiagas, vandens pagrindu pagamintus dažus ar lakus, galime būti užtikrinti, kad oras mūsų namuose nebus užterštas. Net ir ekologiškiausios medžiagos vis tiek išskirs tam tikrą kiekį teršalų“, – atkreipia dėmesį V. Kaunelienė.

Mokslininkės nuomone, labai svarbu naujai pastatytas ar suremontuotas patalpas gerai vėdinti, vengti jose būti. Nustatyta, kad oro užterštumas naujame name ženkliai sumažėja per pirmus 6 mėnesius, o praėjus maždaug 1,5 metų jau nelabai skiriasi nuo senesnių namų. Vėdinant patalpas svarbu įsitikinti, ar lauko oras yra pakankamai švarus. Esant užterštam orui problemą galima padidinti.

„Vėdinti patalpas patartina anksti ryte – tuomet būna mažiausias oro užterštumas dėl transporto ar kieto kuro deginimo. Naujuose namuose, kuriuose yra įrengta priverstinė mechaninė ventiliacija, svarbu ją sureguliuoti taip, kad oro apykaita būtų pakankama, t.y., kad oro kaitos koeficientas būtų ne mažesnis kaip 0.5 karto per valandą. Mūsų atlikti tyrimai naujuose, energetiškai efektyviuose namuose Lietuvoje parodė, kad gyventojai neretai kreipia per mažai dėmesio į ventiliacinės sistemos parametrus.

Tiesa, svarbu nuolat valyti dulkes, kad jos neturėtų galimybės vėl pakilti ir patekti į mūsų kvėpavimo takus. Beje, ftalatai, antiprirenai kaip tik ir kaupiasi dulkėse. Reikia nepamiršti, kad kambariniai augalai gerai valo orą nuo lakių organinių junginių. NASA net yra parengusi rekomendacijas, kokius augalus vertėtų rinktis oro valymui. Tačiau tam, kad būtų pasiektas ženklus efektas, augalų turi būti gana daug. Tuo tikslu patalpose, ypač biuruose, įrengiamos žaliosios sienos. Jas turėti savo namuose taip pat rekomenduoju“, – teigia V. Kaunelienė.