Nedegtųjų molio plytų konstrukcijos

Nedegtųjų molio plytų, lietuviškai vadinamų orasausėmis (adobe), architektūra būdinga tam tikro klimato zonoms. Tokių plytų medžiaga gaminama sumaišius molį su šiaudais ir kitais priedais, tada sukrečiama į reikiamos formos specialias medines talpas ir šitaip gautos plytos kurį laiką paliekamos džiūti saulėje.

Regionuose, kur naudojama ši statybinė medžiaga, lyja labai retai, todėl plytų išdegti nereikia. Orasausių plytų būna įvairių dydžių – nuo įprastų matmenų iki itin didelių – 2 m ilgio.

Pastatai iš tokių plytų būdingi Vakarų Azijos, Šiaurės Afrikos, Pietų ir Pietvakarių Amerikos, Rytų Europos, Rytų Anglijos architektūrai. Pavyzdžiui, pietvakarinėje dabartinių JAV teritorijoje ir pietvakarių Anduose ši statybinė medžiaga naudota keletą tūkstantmečių, tačiau iš šios medžiagos gaminti plytas ir iš jų statyti namus vietinius gyventojus išmokė tik čia atsikėlę ispanai. Įdomu tai, kad dabartinėje Ispanijos teritorijoje tokios plytos naudotos dar vėlyvajame bronzos amžiuje.

Daugiausia nedegtųjų molio plytų pastatų yra rausvos spalvos. Tai lėmė šių regionų gamta ir uolienose esantis spalvos pigmentas. Tradiciškai tokių pastatų niekas nedažo, tiesiog apdailina tomis pačiomis medžiagomis. Tai būdinga visiems šių regionų statiniams, nepaisant paskirties ar gyventojų statuso, – ir paprastiems gyvenamiesiems namams, ir šventovėms.

Orasausių plytų pastatai prižiūrimi gyvuoja labai ilgai. Pastačius vėliau bėgant laikui prireikia atnaujinti tik apdailos sluoksnį. Seniau toks apdailos sluoksnis buvo formuojamas rankomis.

Beje, ši technologija naudota ne tik gyvenamiesiems namams, bet ir visiems kitiems būstą supantiems statiniams – tvoroms, ūkiniams pastatams, o ten, kur maistas daugiausia buvo gaminamas lauke, – ir duonkepėms formuoti. Pavyzdžiui, Naujojoje Meksikoje duonkepės itin populiarios, beje, kaip ir židiniai, gaminami iš drėbto molio.

Šiandien daugelyje šių regionų nedegtosios plytos vis dar išlieka pagrindinė statybinė medžiaga. Jos ir lengvos konstrukcijos pastatai vis dar turi didelės įtakos šiuolaikinių miestų architektūrai. Senąją vietinę architektūrą mėgdžioti labai madinga. Tiesa, tai labiau imitacijos, nei bandymai atkartoti autentiškus statinius. Iš išorės jie labai panašūs, tačiau statant karkasas formuojamas iš šiuolaikinių medžiagų, o tik vėliau apdailinamas tradiciniais būdais. Vis dėlto nuošaliau gyvenantys žmonės iki šiol namams statyti nenaudoja bronzos, geležies, varžtų ar vinių, o pasikliauja senaisiais statybos metodais.

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – — – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – 
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.