Blokeliai – kaip išsirinkti geriausius

Blokeliai – vieni populiariausių gaminių statybinių medžiagų rinkoje. Jų populiarumą lemia kaina, savybės ir mūrijimo darbų našumas. Mūsų šalyje gaminamų ir importuotų blokelių pasirinkimas gana platus. Siūloma rinktis iš keliolikos rūšių gaminių, besiskiriančių žaliavomis, iš kurių yra pagaminti, gamybos technologija ir paskirtimi.

Blokelių įvairovė ir pagrindinės jų savybės

Reikalavimai blokeliams nurodyti aplinkos ministro patvirtintame Reglamentuojamų statybos produktų sąraše. Visiems blokeliams reglamentuojami rodikliai nurodyti standartuose pagal produktų paskirtį, o kai kuriems blokeliams papildomai nurodytas ir atsparumas šalčiui.

Lietuvos rinkoje yra apie 20–30 skirtingų blokelių, pagamintų įvairiomis technologijomis, o juos galima skirstyti pagal medžiagas, iš kurių jie pagaminti: silikatiniai, akytojo betono, betono su lengvaisiais užpildais, betono su tankiaisiais užpildais, keraminiai, gipso.

Silikatiniai blokeliai yra atsparūs drėgmei ir šalčiui, gaminami iš gamtinių žaliavų, kurios kietinamos itin aukštoje temperatūroje suslėgtuoju vandens garu. Jų gamybai suvartojama nedaug energijos. Kuo tankesnė medžiaga, tuo geriau ji akumuliuoja šilumą, todėl šiuo atžvilgiu silikatiniai mūro gaminiai yra pranašesni už kitus.

Akytojo betono blokeliai apibūdinami kaip lengvi, turintys didžiausias šilumos izoliacines savybes, palyginti su kitomis sienoms mūryti skirtomis medžiagomis. Šių blokelių privalumu laikytina tai, kad jie sulaiko ir akumuliuoja šilumą, todėl žiemą šilumos nuostoliai mažėja.

Betoniniai blokeliai yra su sunkiaisiais užpildais („Haus“ tipo blokeliai) ir su lengvaisiais užpildais („Fibo“ tipo blokeliai). Pagrindinės betoninių blokelių sudedamosios dalys yra cementas, smėlis ir vanduo. Užpildai pagerina termoizoliacines blokelių savybes. Keraminiai blokeliai įvardijami kaip natūralus mineralinis produktas, gautas naudojant natūralias žaliavas ir paprastą gamybos technologiją.

Įvairių blokelių privalumai ir trūkumai

Blokeliai skiriasi matmenimis ir konfigūracija, paprasčiau kalbant, tuštymėmis, suformuotomis blokuose. Skirtingų gamintojų blokuose gali skirtis tuštymių forma, išdėstymas ir skaičius. Blokuose suformuotos įvairios tuštymės juos palengvina, tad meistrams daug lengviau dirbti statybos aikštelėje, nereikalinga papildoma kėlimo įranga. Kiaurymėse uždarytas oras gerai izoliuoja šilumą, taip pagerinamos termoizoliacinės bloko savybės.

Kaip nesuklysti pasirenkant blokelius?

Statybos gaminių standartuose gamintojui nurodyti būtinieji rodikliai, kuriuos jis privalo pateikti vartotojui. Vartotojas pateiktame blokelių aprašyme ir žymėjime turėtų matyti: matmenis, matmenų

nuokrypius, gniuždomąjį stiprį, tariamąjį sausąjį tankį, šilumines savybes ir pan. Aprašyme taip pat turi būti įrašytas standarto žymuo.

Blokeliai ženklinami vienu iš šių būdų: ant gaminių, ant pakuotės, tiekimo dokumentuose arba sertifikate. Gamintojas pagrindines blokelių savybes dažniausiai pateikia ant gaminių pakuotės.

Pasak AB „SKV“ pardavimo vadovo Remigijaus Šerpyčio, renkantis blokelius reikėtų atkreipti dėmesį į techninius jų rodiklius: garso izoliaciją, gniuždomąjį stiprį, medžiagos sudėtį, atsparumą šalčiui, šiluminę inerciją, įmirkį. Didelis blokelių stipris užtikrina sienų tvirtumą ir patikimumą.

Esant dideliam gniuždomajam stipriui nereikia papildomai sienos stiprinti ją armuojant, išvengiama problemų kabinant spinteles, kriaukles, atliekant įsikūrimo ir apdailos darbus, kabinant laiptų pakopas.

Blokelių drėgnis parodo, kiek drėgmės naudojama medžiaga įgeria, kai ji yra atitvaroje. Gyvenant individualiame name svarbu, kad kambariuose būtų optimali 40–60 proc. drėgmė. Jeigu blokeliai įgertų per daug drėgmės, kambariuose oras būtų per sausas.

„Šiluminė inercija aktuali, kai namas jau yra pastatytas. Kuo didesnė šiluminė inercija, tuo mažesnė kambario oro temperatūros priklausomybė nuo lauko temperatūros pokyčių: žiemą kambariuose lengviau palaikoma pastovi šiluma, o vasarą sienos neleidžia prikaitinti kambarių iki lauko temperatūros, pavyzdžiui, iki +30 ºC, dėl to nereikalingos didelės išlaidos orui patalpose vėsinti.

Šiluminė inercija dažniausiai priklauso nuo pastato atitvarų medžiagos tankio. Kuo didesnis blokelių tankis, tuo didesnė šiluminė inercija“, – sako R. Šerpytis.

Kaip apskaičiuoti, kiek kainuos siena?

Pasak R. Šerpyčio, skaičiuojant sienos kainą, reikia atsižvelgti į tai, kiek mūro elementų reikės vienam kvadratiniam metrui sienos išmūryti ir tik tada lyginti vieno ar kito gaminio kainas, nes mūro gaminiai turi skirtingus pločius ir ant padėklo jų sukrauta nevienodai.

Pavyzdžiui, jei statomas pastatas be angų, 6 m ilgio, 4 m pločio ir 3 m aukščio, šio pastato sienos sudarys 60 kv. m. Kiek tokiam pastatui reikės blokelių, galima suskaičiuoti tik žinant jų plotį. Kai blokelių plotis 15 cm, reikia 9 kub. m medžiagos, o jei blokelių plotis 30 cm, tai net  18 kub. m.

Taigi jeigu kubinio metro kaina vienoda, pirkdami 30 cm blokelius sumokėsite dvigubai daugiau. Suma bus vienoda tik tada, jeigu 30 cm pločio blokelių vieno kubinio metro kaina bus perpus mažesnė nei 15 cm pločio blokelių. „Lyginant blokelių kainas taip pat reikia įvertinti sienos stiprinimo kainą ir sienos apdailos kainą. Skaičiuojant atitvarų kainą, verta skaičiuoti bendrą blokelių ir termoizoliacinės medžiagos kainą, nes mūro medžiagos turi skirtingą šilumos laidumo koeficientą.

Paprasčiau tariant, skirtingus blokelius reikia šiltinti skirtingu termoizoliacijos storiu. Įvertinus visus išvardytus parametrus ir apskaičiavus sienos kainą, galima matyti, kad statybos kaštai gali skirtis iki 40 proc.“, – sako R. Šerpytis.

Sunkesni blokeliai – geresnė garso izoliacija

Specialistai pastebi, kad visi blokeliai be išimties turi savų pliusų ir savų minusų. Kurie iš jų yra tinkamiausi, lemia du pagrindiniai dalykai: pastato architektūra ir blokelių kaina. Dabar beveik kiekvienas pastatas yra individualus, todėl tinkamiausio sprendimo reikia ieškoti atsižvelgiant į konkretų pastatą, būtina pasitarti su namą projektuojančiu architektu ar inžinieriumi. Labiausiai paplitę yra šie blokeliai: silikatinius, keraminius ir akytojo betono.

Renkantis blokelius reikia atkreipti dėmesį į jų svorį, pagal  jį – ir į kitas savybes, pvz., kuo didesnis blokelių tankis, tuo didesnis gniuždomasis stipris. Silikatinių blokelių gniuždomasis stipris siekia iki 20 MPa, keraminių blokelių –15 MPa, o akytojo betono blokelių – apie 2,5–3 MPa.

Sunkesni blokeliai taip pat pasižymi geresnėmis garsą izoliuojančiomis savybėmis, tačiau kuo lengvesnis blokas, tuo geresnės jo termoizoliacinės savybės. Taip pat lengvesni blokeliai sukelia mažesnes konstrukcijų apkrovas į pamatus, o tai gali labai nulemti pastato išlaidas.

Akytojo betono mūras – tvirtas, šiltas ir nedegus

Pasaulyje akytasis betonas kartais dar vadinamas akytu betonu arba dujų silikatu, gaminamas jau daugiau nei 70 metų. Tai dirbtinis akmuo, kuriame tolygiai pasiskirstę milijonai porų.

Tradicinės akytojo betono blokelių žaliavos yra natūralios mineralinės medžiagos: cementas, kalkės ir smulkus kvarcinis smėlis. Smulkiai sumalta žaliava surišama rišikliu, o poras formuoja specialūs priedai. Vėliau suformuoti blokeliai kietinami autoklavuose.

Kadangi akytasis betonas porėtas, jo šiluminė varža 10 kartų didesnė nei įprasto skaldos betono ir 2–4 kartus didesnė nei keraminių ar silikatinių plytų. Jis nedegus, atsparus ugniai ir karščiui, į aplinką neišskiria nieko, kas keltų pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei, – jokių dūmų, jokių nuodingų dujų. Atliekant bandymus nustatyta, kad gaisro veikiama 15 cm storio akytojo betono siena išsilaiko mažiausiai 6 valandas, o realaus gaisro sąlygomis buvo ir taip, kad tokia siena išliko nepažeista net 120 valandų.

Vienas akytojo betono trūkumas – palyginti didelis pradinis drėgnumas. Dėl technologinių niuansų vos pagamintame akytajame betone drėgmė sudaro 22–35 proc. masės, tačiau į sieną sumūrytų bei tinkamai nuo kritulių apsaugotų akytojo betono blokelių drėgmės balansas nusistovi maždaug po pusmečio ir pasiekia apie 5 proc. nuo masės ribą.

Žurnalas „Supernamai”