Moderni statyba: klijuotosios medienos technologija

https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313
https://www.supernamai.lt/ 8~614 1444 2 Lazdynų g. 21-111 , Vilnius Įmonės kodas: 302333597 Įmonės PVM kodas: LT100004691313

Koncerno Stora Enso gaminama CLT (angl. Cross Laminated Timber) plokštė yra klijuotosios masyviosios medienos konstrukcija, kurioje keletas (trys ir daugiau) sluoksnių suklijuoti tarpusavyje skirtingomis kryptimis, siekiant kompensuoti galimas deformacijas ir paversti medį homogenizuota, t. y. visomis kryptimis vienodai atsparia konstrukcine medžiaga.

Atsižvelgiant į paskirtį, sluoksnių storis ir skaičius gali smarkiai skirtis; pradedant nuo penkių sluoksnių vidinės lentos jau gali būti nebeklijuojamos briaunomis tarpusavyje – tik su kitais sluoksniais. Tokia struktūra, naudojant kokybiškai paruoštą žaliavą, užtikrina puikų konstrukcijos stabilumą – apie įprastą medienos „vaikščiojimą“ ir „persimetimą“ negali būti net kalbos.

 

Sluoksniams jungti tarpusavyje naudojami aplinkai nekenksmingi klijai, tesudarantys tik apie 1 proc. plokštės masės ir neturintys formaldehidų (nors gamintojai sąžiningai įspėja apie galimą klijų poveikį alergiškiems žmonėms pirmomis patalpų naudojimo savaitėmis).

Naudojant įpjovų sistemą, plokštes netgi galima lenkti nedideliais kampais; vienintelis neįmanomas dalykas – dviejų krypčių arba sferiniai lenkimai.

Standartinis plokščių plotis yra 2,95 m, o ilgis siekia net 16 m; tokių matmenų užtenka, norint pagaminti visą vienaukščio gyvenamojo namo išorinę sieną. Praktiškai iš CLT galima pagaminti konstrukcinius elementus, tinkamus bet kokio stiliaus architektūriniam sprendimui – nuo atraminių sienų, kolonų ir perdangų iki dekoratyvinių sijų ir laiptų atitvarų. Plokštės puikiai „sugyvena“ ir gali būti naudojamos kartu su betonu, plytų mūru ir metalinėmis konstrukcijomis.

Papildomai sustiprinus, iš klijuotųjų plokščių galima statyti ne tik individualius, bet ir daugiabučius namus bei visuomeninius pastatus: Stora Enso kataloge galima rasti pastatytų parduotuvių, mokyklų, vaikų darželių statinių, o savotišku rekordininku tapo viename Londono rajonų pastatytas 9 (!) aukštų gyvenamasis namas. Deja, medinė namo „esmė“ taip ir liko neatskleista, nes konservatyvieji anglai fasadą uždengė …dekoratyviu plytų mūru.

1 pav. Pamatų tvirtinimas

CLT plokščių gamyba prasideda ne cechuose, o tiesiog miške, kur įmonės darbuotojai atidžiai apžiūri ir išsirenka gamybai tinkamus medžius; vėliau jie pristatomi į lentpjūves, pjaustomi ir kruopščiai džiovinami. Stora Enso cechuose plokštės klijuojamos stambaus formato presais, paskui pagal architektų pateiktus brėžinius pjaustomos į konkrečiam pastatui skirtas detales. Paprastai gamybai naudojama eglės ir kitų spygliuočių mediena, tačiau prireikus paviršiniam plokštės sluoksniui gali būti panaudotas ir vienas kitas tauresnis medis.

Tiksliai išlaikomi visi reikalingi matmenys ir kampai, išpjaunamos durų, langų ir komunikacijų angos, išfrezuojamos plokščių jungimo užlaidos, išgręžiami elektros instaliacijos kanalai.

Savaime aišku, kad darbai ceche atliekami kur kas kokybiškiau nei statybos vietoje. Visiškai paruoštos detalės supakuojamos ir vilkikais pristatomos tiesiai į statybos aikštelę, kur kvalifikuotų montuotojų brigada surenka visą namą per kelias dienas. Tarpusavyje plokštės jungiamos ilgais medvaržčiais, o prireikus naudojamos papildomos metalinės jungtys.

Ypatingi reikalavimai keliami iš anksto paruoštų pamatų kokybei: kelių centimetrų aukščio paklaida gali smarkiai sutrikdyti montažo eigą. Norint išlyginti nepageidaujamas peraukštėjančias vietas, tenka naudoti papildomus gulekšnius; kartu sienų aukštis išauga iki visuotinai naudojamų 3,0 m.

 

Tuščia medinė dėžė ant pamatų – tai dar toli gražu ne namas: joje turi būti atlikti šiltinimo, stogo dengimo, komunikacijų tiesimo ir vidaus apdailos darbai. Jie kelia mažiausiai problemų: kadangi šlifuotas plokštės paviršius yra idealiai lygus, jį iškart galima naudoti kaip vidinių sienų arba grindų paviršių. Architektai dažnai pasinaudoja šia galimybe, ypač projektuodami vasarnamius, poilsines ir kitus panašius objektus.

Tokiu atveju visas interjeras ar bent didesnioji jo dalis persismelkia malonia natūralaus medžio šiluma, patvirtindama klasikinio dizaino teiginį apie konstrukcinės medžiagos vizualaus pateikimo būtinumą. Jeigu pasirenkama kita vidaus apdaila, sienas galima uždengti gipskartoniu, o paskui jį dažyti, tapetuoti arba klijuoti plytelėmis.

Drėgnose patalpose naudojamos drėgmei atsparios gipskartonio plokštės ir grindų hidroizoliacija. Jei kambariuose planuojama įrengti šildomąsias grindis, ant medinės perdangos plokštės tenka pilti išlyginamąjį sluoksnį ir ant viršaus kloti betoną su įlietais šildymo sistemos elementais.

Skirtingai nuo rąstinių ir karkasinių namų, įrengiant dangas CLT name, nereikia rūpintis galimomis konstrukcijos deformacijomis, galvoti apie kompensacines siūles ir tarpus – sienų poslinkiai, užbaigus rinkti namą, bus minimalūs.

Nors medžio masyvo šiluminė varža yra palyginti didelė, šiuolaikinis namas negali apsieiti be išorinio apšiltinimo. Aišku, galima naudoti įprastas šiltinimo putų polistireno plokštėmis ir šlapio tinkavimo technologijas, bet tuomet namas iš išorės niekuo nesiskirs nuo blokinio arba plytinio, be to, šiltinimo darbus galima bus vykdyti tik šiltuoju metų laiku.

Kur kas daugiau galimybių suteikia atvirų porų putų poliuretano dangos purškimo technologija, trumpai vadinama GAMO. Visų pirma, ji garantuoja kone idealų šiltinimo sluoksnio sandarumą – purškiama medžiaga uždengia net menkiausius sienojų tarpus.

Antra, skirtingai nuo kitų minkštųjų šiltiklių, ji praktiškai nesukrinta ir nuolat leidžia medžio sienoms kvėpuoti, per savo storį praleisdama vandens garus į išorę arba į vidų (išsausėjus sienų medienai). Jei į šiltinimo sluoksnį visgi patenka vandens, poliuretano putos labai greitai išdžiūsta, nesudarydamos sąlygų atsirasti pelėsiams.

Trečia, šiltinimo darbai vyksta labai sparčiai esant aplinkos temperatūrai iki –15 °C: savo svajonių namą Jūs galite pasistatyti net atšiauriu laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Ir pagaliau ketvirta, išorinę fasado dangą su oro tarpu gali sudaryti labai įvairios medžiagos: tiek medžio lentos, tiek keraminės plokštės, tiek HPL (didelio slėgio laminato) skydai, imituojantys įvairias faktūras – kad ir tą patį medienos paviršių.

Tos pačios taisyklės galioja ir stogo dangai: čia gali būti naudojamos tiek tradicinės dangos (ritininė arba lakštinė danga, įvairių rūšių čerpės), tiek ir ventiliuojamoji plokščių arba lentų danga su paslėpta vandens nutekėjimo sistema.

Bet kuriuo atveju CLT plokščių storis turėtų būti kiek didesnis nei išorinių sienų, kad atlaikytų ir stogo dangos, ir galimo sniego svorį; bendrąją apkrovą gali sumažinti itin lengvas putų poliuretanas (apie 8 kg/m3). Įdomu, kad, formuojant šlaitinio stogo profilį, dėl medžio plokščių ir jų jungimo tvirtumo paprastai apsieinama be papildomų gegnių ir kitų stogą laikančiųjų konstrukcijų; tai leidžia geriau išnaudoti palėpių erdves.

Vienas pirmųjų projektų Lietuvoje šiemet buvo realizuotas atokiame Vilniaus priemiestyje. Patyręs architektas Gintaras Klimavičius sumaniai išnaudojo tiek sklypo konfigūracijos ypatumus, tiek klijuotosios medienos plokščių galimybes ir sukūrė sudėtingos struktūros statinį su ryškiu pagrindinės korpuso ašies posūkiu.

Dėl to šiaurės rytinis gyvenamosios namo dalies fasadas išeina į pagrindinę kvartalo gatvę, o vakarinis, užbaigiantis didžiulio 70 m2 garažo įvažiavimą, į kampu einančią šalutinę gatvelę. CLT plokštės leido neapsiriboti vien tik stačiakampe dėže, o suteikti namo tūriui sudėtingo daugiabriaunio formą, šiek tiek primenančią žeme besirangantį ir galvą pakėlusį kirminą.

Vien tik namo stogą sudaro dešimt plokštumų, turinčių skirtingus nuolydžio kampus. Formos išraiškingumui sustiprinti sienų ir stogo išorinei apdailai architektas panaudojo tą pačią medžiagą – HPL plokštes beicuotą medieną imituojančiu paviršiumi. Vandens nutekėjimo sistema buvo paslėpta sienų ir stogo sandūroje po fasado plokštėmis; tai leido visiškai atsisakyti stogo atbrailų ir dar labiau sustiprino namo formos panašumą į vientisą akmens luitą arba mįslingą priešistorinį gyvūną.

Architektas Gintaras Klimavičius

Šis objektas yra įdomus tiek projektavimo, tiek ir medžiagų panaudojimo prasme ir yra vienas pirmųjų tokio tipo gyvenamųjų namų Lietuvoje. Tiek projektavimo, tiek ir statybų stadijose susidūrėme su nemažai iššūkių. Teko visoms statybos grandims labai aiškiai suformuluoti užduotis ir terminus, išaiškinti visų pastato mazgų schemas ir pan.

Nors klijuotosios sienų plokštės pasirodė esančios labai patvarios, tačiau dėl vidinio plano ypatumų teko panaudoti kombinuotąją medžio, metalo ir betono konstrukciją. Visų pirma, metalinėmis kolonomis buvo paremti išoriniai perdangų kraštai kampinių vitrininių langų montavimo vietose.

Antra, metalo sijomis buvo sustiprintas perdangos išpjovos, sujungiančios pirmo ir antro aukštų holus, perimetras.

Trečia, aukštyn vedantys sraigtiniai laiptai buvo įleisti į monolitinio betono šulinį, kuris tapo pagrindine įvairiomis kryptimis supjaustytos antro aukšto perdangos atrama. Beje, tarpe tarp laiptų konstrukcijos ir betono monolito, kuriame dėl drenažo cirkuliuoja vėsus oras, buvo įrengta vyno butelių saugykla. Visos šios priemonės (išskyrus saugyklą) teigiamai paveikė pastato stabilumą ir suteikė interjerui vizualinio lengvumo.

 

2 pav. Išorinė siena

Nežiūrint į tai, kad namo tūrio montavimo sparta buvo vienas esminių kozirių, įkalbant užsakovą pasirinkti medinių plokščių konstrukciją, praktiškai statyba vyko „kaip visada“: nesant vieno generalinio rangovo, įvairiuose etapuose nuolat įvykdavo nesklandumų.

Dėl kelių centimetrų paklaidos, liejant gręžtinius namo pamatus, šiaip taip pavyko sujungti sienų plokštes, tačiau kampinių langų nišos jau nebeatitiko numatytų matmenų. UAB „Himėja“ darbuotojams teko kantriai laukti montavimo darbų pabaigos, o jau paskui pradėti langų gamybą in situ.

 

3 pav. Perdangos tvirtinimas

Norint prisiderinti prie medinių sienų stilistikos, buvo pasirinkti langai mediniais rėmais, iš išorės apkaustyti anoduotu aliuminiu, derančiu prie rudos fasado plokščių spalvos. Ypač nelengva užduotis buvo stiklinių stogo segmentų gamyba: siekiant apsisaugoti nuo krušos ir sniego svorio, viršutinis stiklo paketo sluoksnis buvo gaminamas iš 8 mm grūdintojo stiklo, paskui buvo montuojamas tarpinis sluoksnis, o apačioje – klijuotas tripleksas su tarpine plėvele, apsaugančia nuo galimo stiklo šukių byrėjimo.

 

Įspūdingo 5,5 ir 3,7 m2 ploto trikampiai paketai buvo tokie sunkūs, kad apie jų kėlimą rankomis nebuvo nė kalbos – teko panaudoti automobilinį kraną; papildomų keblumų sudarė stogo ir sienų langų jungimas per viršutinę korpuso briauną ir jų hermetizavimas.

Egidijus Petrikas, UAB „Juodasis gintaras“ direktorius:

Šiame objekte panaudota naujos kartos sandaraus šiltinimo „GAMO“ technologija, kuri užtikrina visišką apšiltintų konstrukcijų sandarumą ir gerą šiluminę varžą. Termovatos pagalba yra užsandarinami visi plyšiai, net ir esantys sudėtingose konstrukcijose, kaip šiuo atveju šiame pastate. Tokiu būdu apšiltintame pastate neišeis šiltas oras ir neįeis šaltas, o tai yra vienas svarbiausių šilumos išsaugojimo rodiklių.

 

4 pav. Lango tvirtinimo schema

Pastatą iš išorės minkštuoju putų poliuretanu, naudodama sandaraus šiltinimo technologiją GAMO, labai sparčiai apšiltino UAB „Juodasis gintaras“. Tikimasi, kad dėl šios technologijos, kartu įrengus ekonomišką geoterminio šildymo sistemą, namo eksploatacijos išlaidos šaltuoju metų laiku sumažės daugiau nei perpus, lyginant su dujomis šildomu ir įprastu būdu apšiltintu statiniu.

 

5 pav. Stogo tvirtinimo schema

Kur kas ilgiau užtruko išorinės HPL apdailos montavimas ant aliuminio karkaso – mat kai kurias vietas teko ardyti po keletą kartų, norint prieiti prie viduje tiesiamų komunikacijų. Galiausiai viskas tiesiogine prasme stojo į savo vietas, ir namas buvo pradėtas naudoti.

 

6 pav. Grindinio šildymo schema

Tiek architektas, tiek darbų rangovai vienbalsiai pripažįsta, kad naujoji statybos iš medienos plokščių technologija yra labai perspektyvi, tad, įgavus daugiau organizacinės ir technologinės patirties, ji gali padaryti perversmą individualioje ir komercinėje statyboje.

 

– – – – – – – – – – –  – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Šią informaciją be raštiško kompanijos "Super namai" sutikimo naudoti kitose žiniasklaidos priemonėse griežtai draudžiama. Gavus sutikimą, nurodyti šaltinį.